blank
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vertindama šalies verslo padėtį, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė akcentavo situacijos neapibrėžtumą. Nors ministrė išsakė susirūpinimą dėl energetikos išteklių įtakos vienam svarbiausių šalies sektorių – pramonei, kartu ji pabrėžė, kad darbo netekusiems darbuotojams kol kas neturėtų kilti sunkumų susirandant naują darbo vietą.
„Kaip oras šiandien Vilniuje. Nėra kažkokios tragedijos, bet nieko gero irgi negali pasakyti. Toks panašus oras ir verslo aplinkoje jaučiamas. Yra laukiama, kaip tos energetikos kainos atrodys. Dalis įmonių, kurioms nereikia pristabdyti veiklos, bet jos planavo didesnes investicijas, žiūri, kaip nusistovės situacija“, – trečiadienį „Delfi“ televizijai kalbėjo A. Armonaitė.
„Man dėl kai kurių gamybos įmonių asmeniškai neramu. Tikrai nesinorėtų, kad darbas, kurį per dešimtmečius įdėjo vadovai, darbuotojai, akcininkai, kad jis būtų kažkaip nubraukiamas šitos krizės, kurią, deja, sukėlė Putino karas Ukrainoje“, – pridūrė ji.
Ministrė atkreipia dėmesį, kad reikšmingą dalį šalies bendrojo vidaus produkto sukuriantis pramonės sektorius yra ta ekonomikos šaka, kurią aukštos energetikos kainos veikia itin reikšmingai.
„Situacija yra gana rimta tuo požiūriu, jog labiausiai energetiškai imlios įmonės yra gamybos pramoninės įmonės, o virš 20 proc. BVP Lietuvoje sudaro pramonė. Mes tuo visada labai didžiavomės ir kai kyla veiklos apribojimų šitoms įmonėms, tai gali turėti reikšmingos įtakos mūsų ekonomikos augimui ir gal net jos struktūrai“, – svarstė A. Armonaitė.
Todėl ekonomikos ministrė akcentuoja palaikanti tokių pagalbos priemonių, kaip mokesčių atidėjimas energetiškai imlioms įmonėms, taikymą. Anot jos, tokios priemonės, kaip subsidijos, šioje situacijoje veikiausiai nebūtų tiek efektyvios, kiek per pandemiją, kadangi itin svarbu tai, kaip greitai ši pagalba įmonėms būtų suteikta.
Vis tik, ministrė pabrėžia, kad net ir tuo atveju, jeigu daliai įmonių tektų stabdyti veiklą, nedarbo lygis šalyje reikšmingai išaugti neturėtų, kadangi laisvų darbo vietų skaičius yra pakankamas.
„Darbo rinkos situacija yra įtempta. Vis dar labai trūksta darbuotojų. Tos įmonės, kurios nebeturės galimybių išlaikyti darbuotojų ir, tarkime, turės kai ką atleisti, tiems darbuotojams neturėtų būti problemos susirasti darbą, nes vis dar yra reikšmingas darbuotojų trūkumas“, – mano ji.
Be to, ministrė pažymi, kad įmonės veiklą gali sustabdyti laikinai, išsiunčiant darbuotojus į prastovas, o po to lengvai ją atnaujinti.
„Vis dėl to ir „Achemos“ atvejis parodė, kad įmonei pristabdyti veiklą ar jos apimtis nėra kažkoks naujas fenomenas. Ir praėjusiais metais “Achema” buvo pristabdžiusi veiklą, darbuotojus trumpai išleisti į prastovas yra natūrali įmonių praktika“, – įsitikinusi A. Armonaitė.
Finansų ministerijos atnaujintame ekonominės raidos scenarijuje 2022–2025 metams šiemet numatoma ūkio plėtra sieks 1,6 proc., o 2023 m. prognozuojamas 1,4 proc. augimas.
Finansų ministrė atkreipia dėmesį, kad rengiant ekonominės raidos scenarijus, buvo įvertintas ir išliekantis didelis ekonominis neapibrėžtumas dėl geopolitinės įtampos. Jeigu Europos Sąjungos ekonomika būtų paveikta smarkiau, nei prognozuojama dabar, Lietuvos BVP, anot ministrės, galėtų augti 2 proc. mažiau nei numato bazinis scenarijus ir siekti -0,6 proc.
Ministerijos prognozėse numatoma, kad užimtų gyventojų skaičius šiemet augs 1 proc., o nedarbo lygis sumažės ir sieks 6,3 proc. (vietoj birželį projektuotų 7 proc.). Pablogėjusi geopolitinė situacija trumpuoju laikotarpiu neigiamai paveiks darbuotojų paklausą eksportuojančiose pramonės ir transporto įmonėse, tačiau į vidaus rinką orientuotose veiklose darbo jėgos paklausa šiose veiklose turėtų išlikti.
Numatoma, kad 2023 m. užimtų gyventojų skaičius išliks stabilus, o lėtėjant ekonomikos plėtrai nedarbo lygis padidės iki 6,8 proc. Rusijos karo prieš Ukrainą sukelta geopolitinė įtampa, vis dar besitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir ženkliai padidėjęs neapibrėžtumas apsunkina investicinių projektų planavimą ir įgyvendinimą.
blank
blank
Lietuvos naujienų agentūra ELTA. Geros ar piktos valios pasireiškimai, stichinės nelaimės ir nekalti gamtos pokštai, pasaulio ir mūsų krašto politinio, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo naujienos, naujų žvaigždžių atradimai ar įmintos mikropasaulio mįslės, sporto varžybos ir daug kitokių svarbių bei įdomių dalykų.
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: