Gimtasis Rokiškis Akcentai Visa naikinantis dezinfekcinis skystis

Visa naikinantis dezinfekcinis skystis

2029
0

Medikams po medalį ir viešos dainos – lyg pritempta praeities dokumentika. Sapnas, iš kurio noris pabusti. Ministerijų labirintai, kuriuose galim uždusti.

Bet pradžioj apie labiau vienijančius rūpesčius.

Lietuviui tragedija yra dar kvepiančiam betonu šaligatvyje išklibusi plytelė Jei jų bent keletas –  katastrofa. Tada į redakciją kreipiamasi visais telekanalais ir privačiais vizitais. Kartais su pykčiu,  jei iškart nefotografuojam ir nededam į internetą. Juk „reikia paviešinti“, kokie lodoriai yra statybininkai. Skylė po greito euroremonto sienoj ar žemėj – labai aiškus įrodymas be jokių teismų. Net paprastai nesikreipiantiems į redakciją  plyšeliai tarp trinkų – neginčijamas motyvas vėjus pakelti. Diskusijose apie betoną surandame ir kitų vienijančių temų. Tarkim, gėlynai. Kokie jie negražūs Rokiškyje. Metai iš metų, nepaisant titaniškų pastangų. Rokiškis užburtas šituo klausimu. Ekspertų daug – o gėlės vis tiek našlaitės.

Bet gėlės tegu pailsi. Kol šalis rūpinasi,  kaip iššvaistyt pandeminius milijonus. Kasdien  ir taip puokštės ataskaitų, kam jie nuplukdomi. Trys milijonai su sveikatos gerinimu susijusiam mistiniam fondui. Spausdins bukletus kaip užsidengti nosį alkūne? Beveik šimtas milijonų švietimo statyboms. Eliminuojant  tai, kas svarbiausia mokant ir mokantis –  programas, kvalifikacijos kėlimą ir dar šimtus dalykų, kuriuos išvardytų kiekvienas mokytojas. Ypač šiandien, papurtytas nuotolinio,  švietimo spragoms atsivėrus.

Panaši suma –  „prikelti“ kultūrai. Ne ne knygoms, ne spektakliams, ne orkestrams, ne rūmams, kuriuose galėtų repetuot pasaulį garsinantis teatras. Rokiškio kultūros įstaigoms vadovaujantys žmonės  apie tai skaito ministerijų puslapiuose, bet ką patys gaus – nežino.  O pinigų skirstytojai greičiau išlaidaus meditacijoms „kaip atsistatyt savo psichiką“. Aukso laikai įvairių rūšių psichiatrams. Jie penisi mūsų ydomis,  nors žmonės iš esmės nepasikeitė. Dar jogoms ar kūno gražinimui. Dvasingiausių guru migdančiais balsais šiuo klausimu – kaip piktžolių neravėtose lysvėse.  Projektas „Gydanti sielą, padedanti atsigaut po karantino gongų muzika“ ekspertų  tikrai nebus atmestas.

Visa kita – statyboms. Arba yra toks bet kokius klausimus naikinantis kaip dezinfekcinis skystis  europinių žodžių šedevras –  infrastruktūros gerinimas. Išrenovuos kultūrnamius, naujos rūšies trinkomis dar kartą apjuos Lietuvą, nuties šaligatvius į „kultūros židinius“. Ir tikrai tautai bus ką veikti, jei kur pabyrės siena,  išklibs betono gabalas. Toks visaliaudinis rūpestis, vieningumas, gyvas bendravimas,  siejamas bendro buitinio rūpesčio – „visiems šaligatviams kokybę ir žalią šviesą“. Net tiems, kurie veda į pliažą – euro keliukas vietoje smėlio ir iškirstos pušys. Tiesa, prie Rokiškio ežero, nors ten europiniai batutai – medžių dar neiškirto.

Bet čia ironija. Tikroji kultūra dabar yra mažas cypiantis nematomas šunytis, laižantis savo kraujuojančią leteną ir tyliai kamputyje cypiantis.  Pernelyg inteligentiškas, akių nedraskantis, bet  nereikalingas ir užmirštas, dažnai net būdos neturintis. Ateikit kas nors dėl to į redakciją. Pasipiktinkit. Na, pabandykit pasakyt, kad Gedulo ir vilties dienos minėjimas geriau negu RALIS. Gal nesutraiškys.

Bet…

Prieš rinkimus kultūrnamių scenos tampa politikų  podiumais. Kad vaikščioti būtų komfortiška, kad kultūra galutinai nesupyktų, jiems medalis – apgraužtas kaulas. Leidžiama patriukšmaut choru – penkiolika minučių pagal rekomendacijas ant stogo. Repertuaras nenurodomas. Tiks ir „ant kalno mūrai“, nes repetuot naujus kūrinius – ne dabar laikas. Kas visai nežino konteksto, tai valdžia nusprendė birželio 1 – ąją padėkoti medikams ir kitiems pavojuje dirbantiems surengiant penkiolikos minučių koncertus „Ačiū, Lietuva“  Siūloma net ant stogų.  Į akciją jau įsijungė keletas šimtų kultūros įstaigų, aišku su „rizikos grupės“ asmenų chorais. Kiek žmonių Rokiškyje į šitai įtraukta, yra sąrašai – ir vokaliniai ansambliai, ir kapelos, ir šokių kolektyvai. Tiesiog  Mažoji dainų  šventė. Tiksliau, vargo vakarienė, bet nesakys gi nešoksim. Šokiai ir dainos –  lietuviškos saviveiklos šerdies centras, o taip šviesiai „kultūra“ vadinami žmonės – pastumdėlių vietoj, valdžios užgaidų  įkaitai.

Rauda kažkur sveiko proto viltis? Galbūt medikai atsisakys paauksuotų  Verygos  medalių už 21 eurą. Nepaisant gąsdinimų, kad , jei kas – suprask neims – atsižvelgs ministras, dažnai dabar  vadinamas tiesiog VOVu.

Ir mums, ir jiems  liko laiko iki spalio vienuoliktos. ATSIŽVELGTI..

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus