Gimtasis Rokiškis Akcentai Vasariški akcentai

Vasariški akcentai

295
0

Kai neseniai žemdirbiai pradėjo nuiminėti grūdines kultūras ir pamatė, kad derlius nesieks net vidutinio, internete, be abejo, pasipylė įprastiniai komentarai: o kada gi ūkininkai neverkšleno?

O ar tam visiškai nėra pagrindo? Karščio bangos, sausringi periodai ar škvalai, potvyniai akivaizdžiai rodo, kad klimato kaitos padariniai vis ryškesni, o didėjanti vidutinė oro temperatūra daro poveikį ne tik natūralioms ekosistemoms, vandens ištekliams, žmogaus sveikatai, bet ir visai ekonomikai. Manoma, kad dėl klimato kaitos daugiausia žalingų pasekmių patirs tokie ekonomikos sektoriai kaip miškininkystė, žemės ūkis, turizmas ir statyba.

Ir to pamatyti nereikės vykti kažkur į pasaulio kraštą. Projekto „Green Match“ tyrėjų duomenys rodo, kad Europoje nuo klimato kaitos labiausiai nukentėjo ne kas kita, kaip Lietuva. Pirmaujame pagal tokius elementus kaip vandens temperatūros augimas ir jūros lygio kilimas, oro temperatūros ir kritulių didėjimas. Antrą ir trečią vietą užėmė Suomija ir Latvija. O mažiausiai klimato kaitos poveikį jautė Islandija.

Todėl gal tikrai ūkininkai ne be reikalo „verkšlena“? Nors dabar Lietuvoje – tikras temperatūros komfortas, lyginant, pavyzdžiui, su svilinančiu karščiu Prancūzijoje, kur kalbama apie naujus rekordus, nes vietomis temperatūra kils iki 41–42 laipsnių pagal Celsijų.

Bet per visą Europą vilnijančių karščio bangų neišvengė ir Lietuva – šis birželis šalyje buvo pats karščiausias per pastaruosius 58 metus. O mokslininkų prognozės rodo, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra XXI amžiuje Lietuvoje ir toliau augs, ekstremalių orų tik daugės, kaip ir ūkininkaujančiųjų skundų.

Ir puiku, turbūt daug kas pasakytų, pagaliau šilta ir Lietuvoje. Bet ne viskas taip paprasta, kaip vasarojant paplūdimiuose atrodo. Na, tikrai nesiekiu tapti dar viena „apokalipsės guru“, kaip  buvo pavadinta 16–metė Švedijos klimato aktyvistė Greta Thunberg, bet manau, kad klimato šilimas lemia ir labai nemalonius pokyčius, lyg ir neturinčius nieko bendro su tuo. Pavyzdžiui, didėjanti gervių populiacija, siaubianti tų pačių ūkininkų laukus. Paaiškėjo, kad ne jų populiacija didėja, bet dėl klimato kaitos keičiasi gervių migracijos keliai, todėl jų čia tiek daug ir matome.

Bet paradoksas, kad vienas iš labiausiai klimato atšilimą skatinančių veiksnių – išmetamų šiltnamio dujų  šaltinis ir yra žemės ūkis bei žemės plotų naudojimo pokyčiai, pavyzdžiui, miškų naikinimas.

Yra paskaičiuota, kad vidutinis dirvožemio sluoksnio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus, o tai – apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija. Miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 000 kv. km, o pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 000 kv.  km per metus. Taigi, kasmet nauja dykuma pavirsta toks plotas, kokį užima Lietuva, tuo tarpu miškų kasmet sumažėja dar daugiau – kaip dvi Lietuvos. Mažėja jų ir Lietuvoje, visi tą matome. Labanoras, Punios šilas – grėsmės niekas neišvengia.

Jau kalbama, kad vidurio Lietuvoje dirvožemis visiškai nuniokotas ir negyvas, tačiau dirvą tausojanti neariminė žemdirbystė, kaip būdas sumažinti klimato kaitą, mūsų šalyje kol kas niekaip nėra skatinama ir vis dar oficialiai nepripažinta kaip ekoschema. Tuo tarpu šį ūkininkavimo būdą naudojantys ūkininkai teigia, kad neariminė žemdirbystė stabilizuoja ne tik vėjo, bet ir vandens sukeliamą dirvos eroziją, didina organinės anglies kiekį, kas yra dirvožemio pagrindinis kokybės rodiklis.

Penkerius metus savo tūkstančio hektarų laukų neariantis Kalvių kaimo (Kamajų sen.) ūkininkas Jonas Venslovas sako, kad ir sausra tokiam ūkiui daug mažiau kenksminga, nes nearta dirva ne taip praleidžia drėgmę. Nekalbant apie tai, kad nejudinama žemė atsinaujina, joje atsikuria gyvybė, vėl atsiranda sliekų, pasėlius mažiau puola ligos, todėl nebereikia tiek chemijos jų apsaugai ir trąšų derlingumui.

Taigi, mūsų valia rinktis.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus