Gimtasis Rokiškis Akcentai Tokie „minkšti“, kad sunku įžvelgt konkretų pavidalą

Tokie „minkšti“, kad sunku įžvelgt konkretų pavidalą

592
0

Pagaliau. Į Rokiškį atėjo „minkštieji“ ES struktūrinių fondų projektai. Atseikėta mums net 860 tūkst. eurų. Kaimynai pavydi. Pakruojis panašiems tegavo per 300 tūkst. eurų, bet džiaugiasi sėkmingai jais pasinaudojęs. Sėdžiu ir klausau, kur nukeliavo tie pinigai. Pavyzdžiui, senjorų mezgimo ir nėrimo kursams. Mezga, neria ir dainas dainuoja. Gal kojines anūkams, gal NATO kariuomenei. Tikrintojai sužavėti Pakruojo senjorų entuziazmu. Tik kas toliau? Baigsis projektui skirti pinigai, baigsis ir dainos? Na, gal virbalai ir vąšelis liks, gal kuriam laikui – siūlų, bet patalpų nuomai senjorai jau turės susimesti patys. Tai kokia pridėtinė tokio projekto vertė? Suprasčiau, jei būtų įkurtas senjorų dienos centras, kur įvairūs užsiėmimai vyktų ne metus ar pora, bet nuolat ir juose galėtų dalyvauti ne 20 senjorų, o tiek, kiek nori.

Arba galima nusipirkti taikinių, strėlyčių ir organizuoti laisvalaikio užimtumo veiklas. Kodėl gi ne, smagus užsiėmimas atskirtyje esantiems regionams. Bent jau rankas išsimiklintume. Tik viena smulkmenėlė – ne visiems. Tik socialinę atskirtį patiriantiems. Pavyzdžiui, iš įkalinimo įstaigų išėjusieji ranką miklinti gali, o, tarkim, moksleiviai, ne. Nes tų, „minkštųjų“, tikslinės grupės turi patirti dar didesnę socialinę atskirtį, nei jau patiria regionai. Juokinga, nes tokiu atveju jokia integracija į vieną bendruomenę nekvepia. Atvirkščiai, atskirtį patiriančiuose regionuose dar ieškoma ir tarpusavio atskirties.

Laimei, bent jau gražiosios Rokiškio eglės šiemet niekas nesisavina – ji viso miesto puošmena ir prie jos lankytis gali visos visuomenės grupės. O tai anksčiau vis „verslo eglė“ stovėdavo, tetrūko pinigų automato mokesčiui už jos lankymą rinkti.

Bet grįžkim prie ES „minkštųjų“. Pripažįstama, kad jų rezultatus bei poveikį iš pirmo žvilgsnio pastebėti sunku, neturi jie labai konkretaus pavidalo, nes nėra susiję su infrastruktūros gerinimu, t. y. pinigų pastatams, remontams ir įrangai įsigyti nebus skiriama. Tokiems dalykams yra „kietieji“ projektai, kurių rezultatus gali pamatyti plika akimi. Plika akimi ir pamatai, kad pastarieji kartais taip sukietėja, kad iš kaimo turizmo sodybų virsta privačiais namais ant ežero kranto.

Tuo metu „minkštieji“ projektai investuoja į žmogų, jam skirtas veiklas, tobulėjimą, mokymąsi ir t. t. Kažkodėl ypač skatintinas lektorių samdymas, gausios maitinimo pertraukėlės, galinčios pasitarnauti kaip jaukas, kad auditorija neišsilakstytų.

Šiaip jau veiklų ir užsiėmimų rėmimas būtų puikus dalykas, nes liūdna matyti už ES pinigus rekonstruotų, įrengtų, pristatytų pastatų, kuriuose – jokios gyvybės. Kaip dabar madinga sakyti, jų taip ir nesugebama tinkamai įveiklinti. Rokiškyje to irgi užtenka, o veiklų, užsiėmimų trūksta. Ateina žmonės į Nepriklausomybės aikštę,  pasigroži egle, nusifotografuoja, pasivaikšto tarp vardinių eglučių – ir tiek. Daugiau nėra ką veikti. Tų veiklų regionuose trūksta visiems – nuo vaikų iki senjorų, ne tik vadinamosioms jautriausioms socialinėms grupėms: niekur nedirbantiems, nesimokantiems, žemas pajamas gaunantiems, neįgaliesiems, socialiai remtiniems, daugiavaikėms šeimoms ir pan. Juolab kad regionuose bendruomenės tik traukiasi, todėl nėra jokios prasmės dar jų sijoti.

Nors ir ne „minkštasis“, bet geriausias atskirties mažinimo pavyzdys – sesių Zajančauskaičių organizuojamas tarptautinis Rokiškio klasikinės muzikos festivalis. Nemokamas visiems, o finansiškai pajėgesni gali paaukoti šiai šventei už save ir už finansiškai mažiau pajėgius. Tokia šios gurmaniškos muzikos šventės logika. Gerai būtų, jei tokiai logikai iš ES struktūrinių fondų irgi atsirastų pinigų.

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie