Gimtasis Rokiškis Akcentai Tas junginys jau pradeda erzinti

Tas junginys jau pradeda erzinti

1230
0

Ar mersedesą CLS, apie kurį garsiai svajoja kolega Justas, galima „prisiūti“ prie kultūros? Automobilį su balintos kavos spalvos tikra oda aptrauktomis sėdynėmis, medžiu ir visais tais dalykėliais, nuo kurių vyrai gurmaniškai alpsta. Tai jiems – tobulos poezijos klasika, tik ką prasiskleidęs po lietaus pavasario kvapas, elitinis vakarėlis, mėlynas kraujas. Nors žiūri į šaltą ekraną (ten to mersedeso nuotrauka). Miegotų ten drąsiai. Ir apskritai tai, sako, dieviškas meno kūrinys – ne koks kičinis blizgutis. Ne puikuotis juo reikia, o grakščias ir išpuoselėtas linijas mylėti ir grožėtis jomis. Nuryti, kaip gardžiausią vyno gurkšnį kažkur Prancūzijos pietuose… Ir apskritai – tai „menas, vertas ALEI KIEKVIENO PINIGO“. Ir dūsauja. Aš tuo metu rašau apie parodą. Jai skirta… mažiau nei tiek, kiek tas išraiškingas mersedesas kainuotų – 7000 eurų. Ir ji, tikime, taip pat „verta alei kiekvieno pinigo“ ir jos išpuoselėtom linijom taip pat Rokiškis gali didžiuotis ir mėgautis.

Šita įžanga tam, kad nepradėt nuo žodžių „kultūros sostinė“. Tas junginys pradeda erzinti. Tuščia pompastika neišsipildančiais lozungais. Tiesiogiai dirbantiems – tai lyg saulėtą dieną perkūnas. Bet kartu su pinigais. Kultūros puoselėjimui nejautrūs sako, „kad juos reikia išplauti“. Todėl slegia, jei atsakingų asmenų imi klausinėt apie finansinius srautus. Tai tampa liūnu, spąstais, sunkiai išsprendžiamais kryžiažodžiais. Klausiančiam ir atsakančiam. Nes normaliai žmogus nesupranta… Kam šalyje, kur grasinama uždaryt mokyklas turintiems negalią, kur mamos juos į mokyklą ant rankų neša, nes nėra specialios įrangos, reikia tiek makulatūros – skrajučių, lankstinukų, reklamų (juos dar kažkas redaguoja, maketuoja, pinigus gauna). Kriokliais besiliejančių dainų ir šokių, neaiškios paskirties projektų ir seminarų. Tokių, kur kvepalus nežinia kokiu tikslu maišo.

Nors… apie reklamą ne visa tiesa. Tarkim, apie tą parodą, kurioje – 66 garsiausių (ir ne tik garsiausių, dėl to buvo konfliktas) Rokiškio krašto kūrėjų darbai, mažai kas žino. Jos atidarymas, nors dvare veikia, pagal naują madą paverstas kažkokiu „mediumu“ ir vyks po mėnesio. „Todėl, kad pas mus iš menų svarbiausia kas?“ – perša mintį teatro režisierius Eligijus Daugnora. Žinau… teatras, bet sakau dailė, nes labiau „sergu“ už dailininkus ir ore pakabinu klausimą – tai ir „Vaidiname žemdirbiams“ atidarymą gal darykite festivalio viduryje?

Bet stop… Nuėjau ketvirtadienį vakare pas Rokiškio aktores. Abejinga viskam, pavargus, taip, kaip žmonės jaučias prieš liūtį, nes jinai kaupėsi. Ne tik ore, bet ir jų žodžiuose, priekaištuose („parašei nesąmonę – kad Buziliauskas pradėjo „Interrampą“  / tai buvo gal prieš dešimt metų). Nors teatro 60-metis taip pat prie sostinės „prisiūtas“, akivaizdu, kad minės jį ne iš reikalo. Prisiminimų pilni stalčiai, ašarų prisigėrusios sienos ir visas klaidas, laikraštyje padarytas, pamena. Tik ačiū, kad nesako, kaip tuomet, kai buvau tik pradėjusi dirbti, Viešosios  bibliotekos direktorė Zita Jodeikienė pamokė: „Jei nesi bibliotekininkystės baigus, tai kaip gali rašyt apie biblioteką?“

Neilgai kalbėjom, nes aktorės skubėjo pamatyt, kaip stato medinę skulptūrą prie dvaro. Jubiliejui skirtą, daugiau nei dviejų metrų. Tą, kurios prie kultūrnamio vartų architektas neleido. Tiek tos skulptūros. Negi ginčysies – šventa-nešventa. Bet tas kultūros sostinės vardas vis tiek – pjūvis. Nutraukiantis uždangą. Ne tik nuo to kiškio prie bibliotekos. Apnuogina, lyg daktaras išrengia, peršviečia. Ne tik klaidas. Ir tai, ką saugom, ką buvom užmiršę. Ką ne iš inercijos, ne todėl, kad „reikia įsisavinti pinigus“, o todėl, kad kitaip neįmanoma, kas tikrai verta „alei kiekvieno pinigo“. Net to, kurio vargšai netenka.

sostinė

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie