blank
Redakcijos archyvo nuotr.

Algis Kazulėnas

Istorikas

„Kaip visada sėdžiu apsinešęs prie „Eglutės“, tfu, sumaišiau – „Maximos“. Na, dabar ir pavadinimai – „Norfa“, „Rimi“, „Lidl“, nei į tvorą, nei į mietą. Seniau kokie gražūs ir suprantami buvo – „Aušra“, „Nemunėlis“, „Voveraitė“, „Žara“. O, kiek čia mūsų sėdėdavo, ne visi ir tilpdavome ant suolų. Dabar likau vos ne vienas, kiti jau iškeliavo pas Abraomą.

Prisimenu, kai mokiausi Tičkaus mokykloje, vėl nebe taip – Vaižganto. Kas tas Vaižgantas buvo, galvoju? Gal poetas, ne. Rašytojas, atrodo, ir kunigėlis. Tada rudenį, rugsėjo ir spalio mėnesiais, veždavo į kolūkį ar tarybinį ūkį nuimti derliaus. Man tai buvo pats tas – mokyklinis suolas neviliojo. Važiuodavome į „Lenino keliu“, „Auksinę varpą“, „Pirmyn į komunizmą“ ar panašiai, tiksliai nebeatsimenu. Nevaržomai galėjai patraukti dūmą, pakirkinti klasiokes, ir šiaip, gamta, laukai, laisvė.

Vasarą tai būdavo geriausiai. Ten, kur dabar parkelyje puslankiu išdėlioti akmenukai ir toks nesuprantamas, susisukęs paminklas, vykdavo šokiai, buvo įrengta „ploščiatka“. Apvali medinė aikštelė, aptverta, groja gyvas, savas ansamblis. O juokingiausia tai, kad keturiolikmetes–šešiolikmetes paneles atlydėdavo mamytės prižiūrėti savo atžalų. Tik susidarydavo toks įspūdis, kad mamytės norėdavo daugiau pašokti ir padūkti, o ne jų dukrytės. Rudenį ar žiemą šokiai persikeldavo į dvarą, į didžiąją menę. Žinote, parkas, tamsa, daug ko ten nutikdavo – ir susistumdymų, ir muštynių, ir meilės scenų po krūmais.

Tarybų aikštė – ir vėl seni pavadinimai lenda į galvą – Nepriklausomybės aikštė skendėjo medžiuose. Pokario komjaunuoliai įveisė miesto parką, kuris vėliau virto menkaverčių medžių ir krūmynų sankaupa. O mums tai buvo gerai – netrukdomi po medžiais ar krūmais išlenkdavome vynelio ar putokšlio pačiame miesto centre, o gėrimų parduotuvė – „rukoj padat“. Ir dabar seilės trykšta iš malonumo, kai pagalvoji apie konservynėje pagamintą „obuolinį“ vyną, su buteliu kainavusį 92 kapeikas. Kai bonką sukdavome ratu, visi norėdavo, kad jam tektų paskutinis gurkšnis, nes ten, ant dugno, būdavo ir užkanda susidariusi…

Kai pagalvoji, kaip greitai mano močiai ir bobutei praeidavo dienos, be didelio mąstymo ir pastangų. Atsikeldavo 3–4 val. ryte ir bėgdavo užimti eilės prie mėsos parduotuvės. Po kelių valandų parnešdavo pažaliavusį ir neįkandamą gabalą, ale mėsos. Po to skubėdavo į eilę prie univermago, nes retkarčiais išmesdavo ko nors geresnio. Dažnai grįždavo apibraižytos, suplėšytais rūbais, nes besiverždami į vidų, eidavo su visais stiklais, kad tik spėtų ką nors gauti. Po pietų važiuodavo į kaimą ravėti kolchozo laukų, savo ar giminaičių vagų, kad įvykdytų paskirtą normą. Taip ir bėgdavo dienos, mėnesiai ir metai.

Kai valdžią paėmė sąjūdistai ir landsbergistai, mes nebuvome labai patenkinti. Pradėjo įvedinėti savo tvarką, keisti nusistovėjusias taisykles ir įpročius. Dingo pagarba karo veteranams ir liaudies gynėjams (kaip mano senelis didžiavosi kova su banditais). Prie butelio su savo draugeliais vis pasakodavo istorijas apie tuos laikus.

Tada mes įkūrėme tokias pusiau slaptas kuopeles kovoti prieš naują valdžią, prieš naujų paminklų statymus, skambučiais gąsdindavome aktyviausius sąjūdistus, kad jų laukia Sibiras ir kilpa ant kaklo. Visko buvo. O kas dabar liko? Aktyviausi ir narsiausi jau išeina iš gyvenimo, nuseno, nebėra to polėkio ir entuziazmo. Ir Putinas greičiausiai nebeateis, bando patvarkyti tik Gruziją ir Ukrainą, o čia, į Pribaltiką, nekelia kojos, matyt, bijo NATO. Ir kuopelių nebeliko, gal tik Pandėly. O gaila, dar galėtume pakovoti ir mes, jaunesni. Duokite greičiau dozę ir ne vieną, noriu susileisti. Tai ne tai apie ką pagalvojote. Noriu „Sputniko“, greičiau…“

Girdžiu balsus, o ko nerašai apie kitą garsų anūką. O taip, yra toks žinomas anūkas. Pasižiūrėjau, kad įvairiuose portaluose apie jį kasdien po keletą straipsnių, ir ne tik apie jį, bet ir jo senelį, ir tėvelį, ir žmonelę.

O kas jį, stribo anūką, išgirs ir išklausys.

Rokmelsta
Subscribe
Informuoti apie
guest
26 Comments
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Inline Feedbacks
View all comments
A.S.
A.S.
2021 5 birželio 7:17

Nesijauciu prarastosios kartos atstove.Buvom jauni,uz moksla nemokejom,darbo vieta galejau rinktis,buta gavom,kas netingejo broilerius augino,skaniai valge,bateliu Akniston palekdavau,austrisku kokybisku,linas vilna,Jiesios ,produkcija dziugino,naturaliai gyvenom,dabar plastiku uzsivertem ir ner cia ko didziuotis.Mobingo nebuvo…Teko plasciatkej sokti ir putokslio paragauti, Spalio aleja vaiksciot…

Giedre
Giedre
2021 4 birželio 20:51

Kam reikia taip pagiežingai? Buvome vaikai ir bent jau aš jaučiausi mylima, aprūpinta ir saugi. Nenoriu lyginti su meile, aprūpinimu ir saugumo jausmu dabar. Planinė ekonomika ir rinkos ekonomika skiriasi tuo, kad pirmoje dauguma visuomenės jaučiasi gerai, bet ta gerovė turi neišvengiamą ir skaudžią pabaigą, o antroji iškart suskirsto žmones į nepasiturinčius, be ryškių šansų sąžiningai turėti ir tuos prasisukusius. Nepalyginami dalykai. O vaikystės šviesių prisiminimų man tokie tekstai nepanaikins. Neimkim taip į širdį, gal žmogui tikrai buvo prastas gyvenimas.

Valiusė
Valiusė
2021 4 birželio 14:40

Ir iki kokio žemo lygio reikia nusivažiuoti? O juk šis pilietis-tai buvęs mūsų rinktas seimo narys, dabar eina ir rajono savivaldybės tarybos nario pareigas R.Godeliauko koalicijoje. Kiek pamenu, tai jo mama , iš tiesų, dirbo mėso parduotuvės pardavėja Rokiškio m. Mėsos jam , tikrai, netrūko.

Rimantas
Rimantas
2021 2 birželio 6:57

Amzinas Stribu ir Zydsaudziu anuku gincas.Stai kas buna kai i lietuvio gyvenima isimaiso svetimos valstybes

Nebejaunas
Nebejaunas
2021 30 gegužės 20:45

Gerai parašyta. Aš irgi prisimenu, kad panašiai taip ir buvo. Sprendžiant iš komentarų sujudo stribų anūkai, nepatenkinti.

zita
zita
2021 30 gegužės 12:46

manau istorijos pamokos praverstų.ir dabartinio laikmečio “auksaburniams”?

Robinas
Robinas
2021 30 gegužės 11:56

Dinges savam pasaily

Redakcijai,
Redakcijai,
2021 30 gegužės 10:07

Kodėl neleidžiate palaikinti? Leidžiate tik tuos komentarus, kuriems šis ,,rašinėlis,, patinka. Gėda…

Vytautas
Vytautas
2021 30 gegužės 9:17

O man patiko. Kas buvo, tas buvo. Nukėlė į nerūpestingą jaunystę, prisiminimus sužadino. Nostalgiškas straipsnis.

Jonas
Jonas
2021 30 gegužės 17:27
Reply to  Vytautas

Lansbergiškas .neapykanta dvokiantis
Straipsnis!!

Krikdemas
Krikdemas
2021 30 gegužės 8:58

Ar čia tas pats vyriškis kur rodė per kakadu laidą, kad iš parlamentinių lėšų susikombinavo naują automobilį?

tiesa
tiesa
2021 31 gegužės 11:08
Reply to  Krikdemas

Tas pats. Ir dar butą Vilniuje uždirbo per kadenciją 🙂

Nesupratau
Nesupratau
2021 30 gegužės 8:55

Tai šio piliečio asmeninė patirtis?

Nežiniukas
Nežiniukas
2021 30 gegužės 8:54

Nesupratau

Albertas
Albertas
2021 29 gegužės 23:14

Tipiškas koncervatoriaus rašinėlis.Prie sovieto buvo Lenino mantra-Mokytis,mokytis ir dar kartą mokytis,koncervų-dergti,dergti ir dar kartą dergti.Pigus,lėkštas,pilnas pagiežos rašinėlis.Na ko daugiau iš koncervatorių ir tikėtis,jų jau tokia linija,visus maišyt su žemėm.Labai žemo lygio rašinėlis

Vytautas
Vytautas
2021 30 gegužės 9:23
Reply to  Albertas

Nei lėkštas nei pilnas pagiežos. Čia kaip kam atrodo …

Jonas
Jonas
2021 30 gegužės 17:08
Reply to  Vytautas

Anūkų atsirado ir atsiras dėl mūsų neteisingos socialinės politikos

Jonas
Jonas
2021 30 gegužės 16:55
Reply to  Albertas

Jūs teisus!!!

Iš "tų" laikų
Iš "tų" laikų
2021 29 gegužės 21:03

Šiaip tai teisingai parašyta, išskirus apie pažaliavusį mėsos gabalą. Vis tik tais laikais maistas buvo kur kas natūralesnis negu dabar. Be jokių konservantų neskaitant druskos ir pipirų su lapeliais. Net ir tas pats “vaisiukas” po 0,92 rublio buvo gaminamas iš natūralių sulčių po to paspirituotas. Oi kaip dabar tokio su malonumu patraukčiau …

Jonas
Jonas
2021 30 gegužės 17:15

Tiesa viršininkui???

Dove
Dove
2021 30 gegužės 20:24

Dovė; kas liečia straipsnyje apie mėsą ,tai šio pono Kazulėno motina tuo laiku buvo mėsos p-vės ,,karalienė”

Istorikui,
Istorikui,
2021 29 gegužės 19:58

Nei verkt, nei juoktis. Ir kam skirtas tas Jūsų rašinys? Tautos vienybei???

Adomas
Adomas
2021 29 gegužės 14:44

Perskaičiau ir nesupratau, ar čia apie save parašė? Pagal amžių tai gal ir daugiau galėčiau parašyti, nes teko gyventi ir patirti, bet ponui (atsiprašau turbūt draugui) su tokiu rašiniu istoriku įsivadinti turėtų būti gėda.

Petras
Petras
2021 29 gegužės 14:09

Tas vynas liaudiškai vadinosi “vaisiukas”.

MMalcius
MMalcius
2021 29 gegužės 12:10

Ir vėl mintys apie nieką veikiant pilnačiai… konservatorių priminimas apie save. Ar Jūs, mieli skaitytojai sužinojot ką nors naudingo iš šitos rašliavos? 😀 baisu…

Jonas
Jonas
2021 30 gegužės 16:37
Reply to  MMalcius

Landsbergisto sapalionės tokių straipsnių redakcija galėtų ir perspausdinti, nes jie kiršin a visuomenę