Gimtasis Rokiškis Akcentai Šiandien būtinai pasižiūrėk į veidrodį

Šiandien būtinai pasižiūrėk į veidrodį

528
0

Šiandien – Vaikų diena. Neabejoju: daugybę kartų girdėsime:  „Vaikai – mūsų ateitis“, „Vaikai – mūsų gyvenimo veidrodis.“

Taigi žiūrim, ką turim? Turim išrinktąjį prezidentą ir 11 parlamentarų, sparnus kelsiančių į Briuselį. Politikoje svarbių postų turėjęs pažįstamas sako: „Briuselis – visiškas kosmosas.“ Algos dydžio prasme. Ji didesnė už Lietuvos prezidento. Norėjo ten patekt ir du mūsiškiai. Nepavyko. Su „valstiečiais“ į Briuselį žygiavusiam krepšinio legendai Marčiulioniui pavyko. Nepavyko už jį balsavusiems, nes šis po pergalės persigalvojo. Važiuos ten Lietuvos banko „revizorius“ Jakeliūnas.  Nes Marčiulionis suprato, kad EP mandatas – ne oranžinis kamuolys. Šnypščia Seimo opozicija: „valstiečiai“ rinkėjus patrolino, ir aklam aišku, jog sąrašą patempęs žinomas krepšininkas savo mandatą parduos – atiduos…

Išrinktasis prezidentas Nausėda, pagautas euforijos, per pirmąją savo kalbą Lietuvai pažadėjo: valdys taip, kad nebeliktų neigiamą socialinį atspalvį įgijusio termino „provincija“. Visa Lietuva gyvens lygiai vienodai! Būtų tai didmiesčio ar užkampio miestelio žmogus.

Štai, ko socialinėn atskirtin grimztančiai valstybei (ir mūsų rajonui) taip reikėjo!!

Vokiečių mokslininkai neseniai paskelbė rezultatus tyrimo, kokia Lietuva bus po kelerių metų. Pagal juos, Marijos žemėje liks trys pagrindiniai centrai (didmiesčiai), du mažesni miestai ir penki regioniniai, pagal apskritis. Kur dėsis tie, iš provincijos, kaip mes, nepasakė. Dėl ekonominio menkumo neįsitalpinom į tyrimo objektą.

Ką tie vokiečiai apie Lietuvą žino!? Bet sutapk gi taip… Juk ir išrinktasis prezidentas „nubraižė“ laimingos valstybės viziją… be provincijos. Tik nepasakė, kur ji „pasidės“? Iki liepos 12 d., kada bus inauguruotas, dar yra daug laiko.

 

O sosto įsikibusiam premjerui  Skvereliui laiko vis mažiau. Save daugybę kartų titulavęs „žodžio žmogumi“, tautą įtikino: nelaimės prezidento posto – paliks premjero kėdę. Bet, kaip jam dažnai nutinka, po nakties ėmė ir persigalvojo… Aukosis valstybei. Ir „valstiečių“ vedlio Karbauskio sąmonė po prezidento rinkimų nakties pranašiškai nušvito: jie visus trejus rinkimus laimėjo! Nors ir  prapylė.

Valdžios olimpe Vilniuje visiškas balaganas. Skubama lovio zonas iš naujo perskirstyti, kad atsilaisvintų vietos reikalingiems (savo nuomonės, nepatogios Karbauskiui, nereiškiantiems).

Visi ministrai, Seimo pirmininkas pasodinti „ant karštųjų kėdžių“. Vietoj profesionalų dabar jau Lietuvą kels politikai. Kitaip tariant, politiniame turguje bus padalinta valdžios kėdžių tiems, kurie su skylinėjančiais „valstiečiais“ sutiks Seime dirbti „ranka rankon“.

Mūsų politikieriai taip pat neramūs. Trypia šokį su kardais. „Mušk naujai išrinktą valdžią“, kol ši nespėjo į vėžes tvirtai atsistoti. Vicemeras Barauskas, dar nepradėjęs dirbti, buvo perspėtas. Kėdėje – iki ankstyvųjų bulvių… O jau tas Rancevas… Kaip tokį galima matyti direktoriaus pavaduotojo poste? Plaukai šiaušiasi, koks jis baisus niekdarys! Tarp daugybės klijuojamų nuodėmių net ir valdiškų pinigų plovimas. Pagalius jam kaišiojantys nedraugai niršta: kur šiojo sąžinė, kur dabartinio mero Godeliausko, direktoriaus Burnicko protas ir akys?

O kur akys mūru prieš Rancevą stojančių politikų Girštauto, Meliūno, Tarvydžio? Praėjusią kadenciją taip aršiai kėlė tuometės valdžios, ypač mero Vagonio, negeroves. O dabar? Dabar jau labai meiliai burkuoja su rinkimus pralaimėjusiu ir  opozicijoje likusiu eksmeru… Tik ar ne jis praėjusius ketverius metus privalėjo prisiimti atsakomybę, imtis lyderystės, kad įstaigose viskas vyktų skaidriai, o už aptiktus pažeidimus būtų nuobaudų? Nebe meras, todėl dabar – labai skaidrus ir šventas?

Gyvename kreivų veidrodžių karalystėje. Ne tik politika daroma be stabdžių. Dėl asmeninių ambicijų, įsižeidimų galima kirsti net per abiturientus. Šie (ir jų tėvai) nori, kad klasės nuotrauka būtų patalpinta „Gimtajame…“ (Tokia sena graži tradicija). Bet jų auklėtoja muistosi, mosuoja  asmens duomenų apsaugos įstatymu.

Kuo menkesnis ponėkas, tuo didesnis jo „onoras“. Bet yra, kas sušildo širdį. Vos vienas skambutis bardui, teatro elitui Kostui Smoriginui. Dėl interviu. Nudžiunga, kad jo Rokiškiui reikia,  nedvejojęs sutinka. Jam nebūtina mūsų reklama, bet gerbia ir vertina žurnalisto (jis – irgi žmogus) darbą.

Nelabai seniai žurnalistams meilinosi ir politikai. Seiliojosi pagyromis, ką padarė ir ką padarys, užkimšo pašto dėžutes savo veido paveiksliukais. Iki kitų rinkimų.

Apie paveiksliukus. Naujasis Ukrainos prezidentas Zelenskis uždraudė kabinetuose kabinti jo portretus. Jis – žmogus, ne stabas. Patarė pasikabinti savo vaikų, šeimos nuotraukų.

Gal ir pas mus bus panašiai? Šiandien – Vaikų gynimo diena. Puikus metas visiems „perkratyti“  sąmonę ėdančius stabus, o kreivus paveikslus – į šiukšlyną. Nes politikų liežuviais vaikų – mūsų ateities – neapginsi.

kasyba

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie