Ačiū maorių genčiai. Tai šie atklydėliai iš Rytų Polinezijos XIII a. pabaigoje apgyvendino Naująją Zelandiją ir sukūrė karo šokį haka, skirtą agresyviais viso kūno judesiais, išverstomis akimis ir iškreiptu veidu išgąsdinti priešininką. Maorių identiteto simbolis haka, pasirodo, ir XXI a. paveikus.
Prieš Europos futbolo čempionato aštunfinalio rungtynes „menkių gaudytojų“ komanda iš Islandijos, vadovaujama odontologo, sušoko haką prieš futbolo tėvynės – Anglijos milijonierių komandą, ir ši paralyžiuota bei gėdingai išprašyta reanimuotis į namus. Ten, kur praėjusios savaitės ketvirtadienį „senukų Anglija“ nusprendė, kad jai su Europos Sąjunga – ne pakeliui. Dabar Londone ir kituose miestuose siaučia jaunų anglų haka. Už Anglijos narystę ES. Haką antra savaitė šoka ir Briuselis iš 27 šokėjų, o visas pasaulis paverstas šios tragikomedijos žiūrovais.
paneršė su lobistais, magnatais darbdaviais, pavaidino trišales derybas, o padarė, kaip norėjo. Tiksliau, kaip darbdaviams reikėjo. Beveik visa, kas DK nauja – šių naudai.(A.Minkevičienė)
Hakos „kortą“ praėjusį trečiadienį prieš mūsų krepšininkus išbandė ir šio šokio tėvynės – Naujosios Zelandijos krepšininkai. Bet lietuviai ne tokie snargliai kaip anglai. Neišsigando tampomų kūnų, šūkaliojimų, vartomų akių ir tautiško klumpakojo žingsneliu Klaipėdoje priveikė karingosios hakos šokėjus.
Aukštiems politikams ir valdžios kariuomenei maorių hakos pro akis praleisti nevertėtų. Dėl naujojo Darbo kodekso (DK) būtų viešai prie Seimo išsirikiavę pusnuogiai Seimo 141 + 14 ministrų + premjeras su svita, baisiai tampę kūnus, mušę blauzdomis, rėkę ir vartę baltas akis –būtų tauta išsigandusi. Šimtas procentų! Tik ne juodojo diržo savininkė prezidentė, liaudyje neseniai praminta „72–a iš sąrašo“ (kas primiršo ar negirdėjo – ji įtakingiausių pasaulio moterų šimtuko sąraše užima 72-ąją vietą). Valstybės vadovė, komentuodama Didžiosios Britanijos „Brexit“ rezultatus, tiesiai dūrė: tai – eilinių anglų kerštas elitui, kuris pasijuto visagalis, nebemato, nebegirdi paprasto žmogaus. Lygiai kaip ir mūsų valdžia su DK: paneršė su lobistais, magnatais darbdaviais, pavaidino trišales derybas, o padarė, kaip norėjo. Tiksliau, kaip darbdaviams reikėjo. Beveik visa, kas DK nauja – šių naudai: sutartys, atostogos, išeitinės ir t. t. Socialdemokratas premjeras netvardomai džiūgavo. DK priėmimas – reikšmingiausias šios Seimo ir Vyriausybės kadencijos darbas (tuo momentu jo veido išraiška būtų pritikusi hakai).
Didelė politika – dideliuose miestuose. O pas mus, palatvijy, murkdomasi menkesnio kalibro reikaliukuose. (A.Minkevičienė)
Tai kas dabar bus, jei prezidentė DK vetuos?! Svarbiausias ketverių metų Seimo ir Vyriausybės darbas – šuniui ant uodegos??? Juk niekas nežino, kas spalyje ateis į valdžią… Na, dar „Sodros“, pensijų reformą paskutinėmis pavasario sesijos minutėmis Seimas priėmė. Tiesa, dėl to teko iš rūkyklų sušaukti seimūnus, mat karščiams tvyrant šie neatsparūs tupėti belangėje (posėdžių salėje).
Didelė politika – dideliuose miestuose. O pas mus, palatvijy, murkdomasi menkesnio kalibro reikaliukuose. Į Seimą kostiumus „prosijantys“ kandidatai lyg galvas pametę laksto po renginius renginėlius. Net kapinėse per garbingo žmogaus pagerbimo ceremoniją nesikuklina rinkimų proklamacijų… Vieni kitus vis akyliau seka, nes kiekvienas neteisingas konkurento judesys – pliusas stebėtojui. Vieno partija nemokamą koncertą atgabeno iš už poros šimto kilometrų (ir dar politine reklama kvepiantį priedą – laikraštuką pridėjo), kitas reklamuojasi partiečio vado vadovaujamos įstaigos jubiliejuje, trečias Seimo statutą dovanų iš po skverno traukia, ketvirtas – pyragą ar prie žurnaliuko loterijos bilietą ir t.t…
Oi, bus dar visko, nes iki rinkimų geri trys mėnesiai. Vaigausko, Vyriausios rinkimų komisijos vado, telefonas jau dabar kasdien kaista… Prieš ankstesnius rinkimus matėm buldozerius, led ekranus, (ne)politinius patriotinius renginius… Baltos pirštinės sekė balsų pirkėjus už „bambalį“ ar litą kitą. Bet už rankos nepagautas – ne vagis.
po DK, „Sodros“ ir pensijų reformos, kiek Lietuvoje liks, vienas Dievas žino.(A.Minkevičienė)
335 tūkst. gyventojų turinti Islandija (beje, mūsų nepriklausomybei labai svarbi, nes pirmoji paskelbė ją pripažinusi) futbolo aikštėje parodė, kad stiprus nebūtinai didelis. Ir haką puikiai sušoko. Mūsų – kiek daugiau nei pustrečio milijono (pagal statistiką, kuri nebūtinai tiksli). Po DK, „Sodros“ ir pensijų reformos, kiek Lietuvoje liks, vienas Dievas žino. Tie, kurie liks (neskaitant valdžios ir vis besipučiančios biurokratų armijos), gal pagaliau nusimes nuolankumo klumpes ir valdžios elitui sušoks ne klumpakojį, o haką. (Bėda. Šis karo šokis priskiriamas vyrams, o šių gyvenimo vidurkis toks, kad jiems ne haka rūpi – nemenka dalis iki pensijos amžiaus neištraukia…)
Kuriuos politikus spalyje rinksime į valdžią? Jie lyg grybai ims tuoj dygti kiekviename kieme, kaimelyje, miestelyje, ekranuose, plakatuose. Vieni labai mylės Rokiškį, kiti – švietimą, žemės ūkį, mediciną, verslą. Ir tikrai visi – tautos ateitį – vaikus ir jaunimą. Žinoma, ir pensininkus, nes jie pas mus, kaip ir Anglijoje, aktyviausi rinkėjai.
Politikų meilės ant keptuvės kaip šiuo metu gausiai dygstančių voveraičių su lašinukais nepaspirginsi ir ja skrandžio neužganėdinsi. Sušokti maorių karo šokį, kaip ir tautiškąjį, galima ir alkanam…
Taigi patiems rinktis: valdžios elitui – eilinio KLUMPAKOJIS ar HAKA?
