Gimtasis Rokiškis Akcentai Rudeninė strategija

Rudeninė strategija

344
0

Valdžią beveik išsirinkom. Dar po kito savaitgalio galutinai žinosim, kokia partija šalį ves į priekį. O šį savaitgalį Rokiškyje – tarptautinis teatrų festivalis „Interrampa“. Politika irgi spektaklis, tik personažai turi dublerius – iškritus vienam, jo vieton stoja kitas. Tiek dramoje, tiek komedijoje susiduria dvi priešingos jėgos arba nuomonės, įsitikinimai. Jų susidūrimas sukuria konfliktą. Teatro žmonės žino – konfliktas yra varomoji veiksmo jėga. Taigi ir politikoje veiksmo niekada netrūko ir netrūks. Valdantieji (koalicija) sakys „Taip“, opozicija tradiciškai rėks priešingai: „Ne!“ Arba atvirkščiai: opozicija siūlys, valdantieji atmes dėl vienos garsiai neįvardijamos priežasties – tą idėją (kokia šauni ji bebūtų) sugalvojo ne jie, o „anie“. Vėl nebus regėti valstybinės strategijos. „Strategija“ viena – kaip nors nueiti, nušliaužti arba nusikasti iki pirmo posūkio (kitų rinkimų), o už jo – velnias nematė, vėl eis iš naujo.

Neseniai dalyvavau viename rimtame, solidžiame Lietuvos ūkininkų renginyje. Pasisakė ir ieškojo sprendimų praktikai, mokslininkai, verslininkai. Žemės ūkio ministerijos specialistai jungėsi nuotoliniu būdu. Iš jų balsų buvo galima suvokti, kad tai gana jauni žmonės. Jų misija buvo patarti žemdirbiams, atsakyti, ar einama teisinga linkme, apšviesti, kokių paramų galima tikėtis ateityje ir pan. Tačiau panašu, kad iš dialogo daugiau naudos turėjo ministerijos darbuotojai, susidarę tikroviškesnį vaizdą apie žemės įdirbimo niuansus, o ne žemdirbiai, nes apčiuopiamo grūdo valdininkų atsakymuose nesigirdėjo. Girdėjosi tik oratorinį meną įvaldžiusių jaunų (tai ne trūkumas) žmonių pasisakymai, pramiešti paguglintomis tiesomis ir faktais, dėkojimais už nuomonę, nes „tas faktas labai svarbus“. Tačiau kada kalba pasisuko apie įvairias subsidijas ir tai, kaip atrodys ir kur link eis žemės ūkis artimiausius keletą metų, vienam jų išsprūdo nuoga tiesa: „Mes negalime pasakyti, nes nesame politikai.“ Suprask: žemės ūkį valdo ne Žemės ūkio ministerijos specialistai, o politikai. Betgi jie, politikai, neturi ilgalaikės strategijos! Ne tik žemės ūkio ar kitos šakos, bet ir šalies. Ji teoriškai užrašyta kažkokiuose dokumentuose, bet neįgyvendinama praktiškai ir tęstinai, mat atėjus į valdžią žaidžiamas žaidimas „Taip“ ir  „Ne“. Niekas nesikeis iš esmės ir šįkart, nes stinga lyderių, bijoma arba vengiama užsikrauti ant kupros pernelyg sunkią naštą priimant radikalius sprendimus, todėl, spėju, bus priiminėjami menkučiai, kosmetiniai, o pagrindinė „strategija“ bus apkarpyti, mažinti, legalizuoti, aklai vykdyti tai, ko prašo ES arba įvelti valstybę į kokią nors naują abejotiną istoriją, kaip buvo su suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu – laivu „Independence“.

Taigi aną savaitgalį vyko rinkimai, šį kviečia teatras, dar kitą – rinkimų antrasis turas. Po jo – visuotinio judėjimo savaitgalis, kitaip sakant, mirusiųjų pagerbimo dienos. Diedukai birbins dešimt kartų „tiuninguotus“ „Zaporožiečius“ arba aprūdijusius „Volkswagenus“, jauni vyrukai su BMW skraidins didmiesčiuose gyvenančias močiutes, nes per vieną dieną reikia aplėkti bent šešias skirtinguose regionuose esančias protėvių kapines, ore pasklis kvapas chrizantemų, kurias mes, lietuviai, vis dar siejame tik su mirusiaisiais (neduok, Dieve, gautume chrizantemų gimimo dienos proga…). Akis nutvieks šviesa. Ne amžinoji, kol kas tik žvakelių, kurių lemtis įrėminta plastikiniame arba stikliniame gaubte. Dar po savaitės tie šviesuliai atsidurs sąvartyne, o sunyks tik per žmogaus gyvenimą ar net ilgiau. Geriau vietoje jų uždekim vaško žvakę. Vieną ar dvi. Lietuviškas. Lenkijos žvakelių pramonė dėl to nežlugs, mūsų komunalininkai turės mažiau rūpesčių, o piniginė – išlaidų. Tik lėkdami iš vienų kapinių į kitas, iš anksto apsidairykite, kur rasti WC, nes kai kur šios „įstaigos“ – vis dar  deficitas.

Sakote, įsismarkavau ir apie Vėlines dar ankstoka postringauti? Nesutinku. Prekybininkai turi savąją logiką (strategiją) ir jau seniausiai apie mirusiųjų šventę kalba matomiausiose vietose išdėliotomis žvakėmis. O viename Lietuvos didmiestyje verslininkai, besistengiantys žūtbūt greičiau parduoti naujos statybos namą, dar spalio pradžioje jį įsakė išdabinti kalėdiniais blizgučiais ir kitais atributais. Ukrainiečiai statybininkai kikeno atsisukę į žurnalistų filmavimo kameras ir sakė savoje šalyje to dar nematę. Ech, jie daug prarado. Bet mes esame Europos centras… O šiuolaikinis europietis lietuvių liaudies patarlę „Roges ruošk vasarą, o ratus – žiemą“ supranta tiesiogiai.

Tarp šių savaitgalių spraudžiasi kasdienė būtis – prasidėjo romantiškas lapų kritimas ir šildymo sezonas. Net pastarasis turi savą strategiją ir neprasideda liepos mėnesį. Be strategijos krenta tik lapai.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments