Gimtasis Rokiškis Akcentai Prognozės – kaip šaudymas iš lanko

Prognozės – kaip šaudymas iš lanko

537
0

Tikite, kad postmodernistinė visuomenė išsivadavo nuo įvairaus plauko ateities spėjikų? Nes spėjimai iš kavos tirščių, kiaušinio baltymo ar kažkas panašaus – apgaulė ir žmonijos tamsuoliška praeitis? XXI a. išprusęs žmogus tikrai neis pilnačiai patekėjus pjauti juodo gaidžio, kad sužinotų, kas jo laukia artimiausiu metu, kiek žmonių Lietuvoje susirgs COVID-19 ir koks pasaulis bus po koronaviruso.

O ir nereikia. Tam šiais laikais yra prognozės. Skamba kur kas moksliškiau ir iš pirmo žvilgsnio jokios magijos. Bet ar tikrai? Ar ateities prognozių privaloma formuluotė „pasak ekspertų, ekonomistų, specialistų, tyrėjų, mokslininkų…“ bei „remiantis kažkokiais faktais, duomenimis, grafikais, kreivėmis ir lentelėmis“ neprimena magiškos formulės, turinčios galios atverti duris į ateitį?

Tokių prognozuotojų ir prognozių – į valias. Bet jos taip greitai keičiasi, tad – ko jos vertos? Kove mokslininkai sudarinėjo lentelės ir prognozavo, kad COVID-19 Lietuvoje piką pasieks balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje ir užsikrėtusiųjų skaičius sieks 6000–7000. Optimistinėmis prognozėmis. O slūgti ims, ko gero, tik vasarai atėjus. Laimei, nepasitvirtino. Dabar jau kalbama, kad iki birželio karantinas galėtų ne tik švelnėti, bet ir baigtis, nors, Verygos įsitikinimu, tai būtų tikras stebuklas. Ką gi – žiūrėsime, kokių stebuklų COVID-19 mums dar pažers, nes sąžiningi specialistai pripažįsta – turime per mažai duomenų, kad galėtume ką nors tikro prognozuoti dėl šio viruso. Ir nei Veryga, nei Trampas, nei Putinas ar Lukašenka, kad ir kokių norų ar galių turėtų, to viruso nei pažabos, nei išnaikins. Nors Baltarusijos prezidentas ir mano, kad užtenka vien įsakyti ir jo šalyje niekas nuo COVID-19 nemirė ir nenumirs.

Tad susidomėjimas pandemijos eigos prognozėmis, akivaizdu, gerokai nuslūgo. Galų gale žmonės nuo jų pavargo. Ir štai į sceną įžengė ekonomistai. Irgi su prognozėmis. Kiek, kada ir kaip smuks pasaulio, Europos, Lietuvos ekonomika. Vienos prognozės skelbia, kad mūsų šalies bendrasis vidaus produktas smuks daugiau nei euro zonos, kitos – kad mažiau, mažiausiai iš Baltijos šalių. O kur dar prognozės ir gąsdinimai dėl n-tosios emigracijos bangos, kuri dar labiau praretins Lietuvos dirbančiųjų gretas, įspėjimai apie galimus pokyčius darbo, nekilnojamojo turto rinkose ir t. t.

Tokiam bauginančiam ateities prognozių fone ir gyvena XXI a. žmogus. Nenuostabu, kad nuolatiniu palydovu, tyliai graužiančiu iš vidaus, tampa stresas. Taigi galim paprognozuoti, kokių gi ateityje kiekvieno iš mūsų sveikatai tai turės pasekmių. Nes ateitis prasideda šiandien. Ir ką šiandien mes padarome dėl verslo, nedarbo, emigracijos, sveikatos ir pan., tokias pasekmes turėsime ateityje. Nereikia ir prognozių. O šiandien labai daug žadama, kalbama, viešai demonstruojamasi, bet realiai daroma kur kas mažiau. Iš viso valstybės žadėto ekonomikai atgaivinti paketo – 2 500 000 000 eurų, nuo kovo 14 d. suteikta parama tesiekia 112 012 732 eurų, t. y. tik 4,5 proc. žadėtos sumos. Kaip pastebėjo Lietuvos prezidentas, pakilo malūnsparnis barstyti pinigų, tik durų dar neatidarė. Po to pamatysime, kad nebeturime ką barstyti. Bet skolos liks. Dar turbūt liks po 200 eurų didžiausiai rinkėjų grupei – kaip dovanėlė, kaip rinkiminis sveikinimo atvirukas.

Kaipgi prognozės, kad dugnas jau pasiektas, kad prasideda atsigavimas, kuris jau kitąmet šoks į aukštumas? Dar kartą bus pakeistos, juk nėra jokių tikslumo įsipareigojimų. Čia kaip šaudymas iš lanko – pataikei, nepataikei – koks skirtumas. Svarbu paleisti strėlę. Gal tik sužeisti. Dėl pramogos, sportinio intereso.
Tais lankais aplinkos ministras aiškiai prašovė pro šalį. Bandė tyliai prastumti ir nuo 2022 m. įteisinti medžioklėje. Nors klausimas dėl medžioklės įrankių buvo iškilęs ne kartą, tačiau po diskusijų ir viešų svarstymų buvo nuspręsta, kad medžioklė lanku yra neetiška ir itin žiauri. Nepaisant to, vis tiek bandė įteisinti. Matyt, tikėtasi, kad koronaviruso kontekste pavyks nepastebimai užmerkt galus. Tik nepavyko. Pakeistos medžioklės taisyklės Lietuvoje sukėlė tikrą pasipiktinimo audrą. Ypač medžioklėje įteisinti lankai. Nekalbant jau apie prožektorių įteisinimą ar žvėrių pjudymą šunimis. Taigi teko skubiai atšaukti visus šiuos pakeitimus.

Galim paprognozuoti, kas už tai laukia aplinkos ministro? Gal suveiks peticija ir ministras praras postą? O gal ir ne, nes yra ir kitų tendencijų – premjeras ministrą gina ir kaltina jo aplinką. Pats ministras tikina, kad šias įstatymo pataisas jam pamėtėjo Medžioklės taryba, o jai vadovaujančią medžioklės su lankais gerbėją viceministrę į jo politinę aplinką neva delegavo „mokslininkai ir miškininkai“. Kaip patogu, nes nekonkretu. Tiesa, viceministrė jau atsistatydina. Ar tuo viskas ir baigsis?

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie