blank

Nesudėtinga kalbėti apie tai, kas praėjo: kažką susumuoti, vardinti metų įvykius, piktdžiugiškai koneveikti tuos, kurie pasielgė ne taip, kaip tu norėjai. „O aš tai būčiau daręs kitaip…“ – dėstai savo nuomonę. Gerai, jei ta nuomonė išsakoma tik mintyse arba siaurame rate. O jei viešai? Šiais laikais, kad būtum išgirstas, nebereikia lipti ant „bačkos“ turgaus aikštėje. Pakanka vienu piršteliu pabaksnoti „mobiliako“ ekranėlį ir minčių laviną permesti į feisbuką. Jei įrašu pasidalins draugai ir draugeliai, vėliau tos lavinos niekas dantimis nebeišgrauš. Nebent virtualios erdvės sargybiniai nuskalpuos. Bet tai jau išskirtiniai atvejai.

O širdyje žmogaus, kuriam skyrei tą laviną, atsiras slogutis. Tai ne slogelė, kai nusišnypšti į vienkartinę nosinaitę ir ją išmeti. Arba renkiesi gamtai priimtinesnį variantą: apsidairai ir, jei aplinkui per varstą nesimato nė vieno žmogėno-kritiko, užspaudi vieną šnervę, stipriai papūti pro kitą, ir tai, kas kliudė laisvai kvėpuoti, atsiduria ant žemelės. Į žemelę susigeria, o nuo šaligatvio valytoja nubraukia, jei praeivių batai dar neišnešiojo to gniutulo.

Slogutis – kas kita. Jis įsiėda vidun, auga, stiprėja pamaitinamas kitais slogučiais. Kol užauga.

Emociškai slogi metų pradžia. Tyliai tyliai, aptakiai šalies žiniasklaidoje užsimenama apie priežastis, kodėl iš gyvenimo pasitraukė grupės „Du Donatai“ narys. Scena, į tave nukreiptos prožektorių šviesos ir gerbėjų cypavimai, negarantuoja vidinės laimės būsenos, mat su dėmesiu bei garbe užgula perdėti reikalavimai atrodyti, elgtis, gyventi kitaip, – taip, kaip trokšta kiti, dažniausiai feisbuko visažiniai.

Daugėja pranešimų apie smurtą prieš medikus. Tai Vilniuje, tai kitur. Prieš pat Naujuosius Kauno rajono greitosios medikus užpuolė ir netgi nužudyti grasino pacientės sūnus, kuris pasirodė esąs… irgi medikas. Šios savaitės vidurio naujausia naujiena – iš Kėdainių ligoninės, kur skubios pagalbos skyriuje pacientas stumdė ir tyčiojosi iš pagalbą jam norėjusios suteikti medikės. Parpuolusią ant grindų medikę vyras dar ir fotografavo. Kitaip tariant, mielas medicinos darbuotojau, kai leidi vaistus, siuvi žaizdą ar keiti sauskelnes, turi būti pasiruošęs gauti į „snukį“ ir sugebėti atsakyti tuo pačiu. Tuo pačiu? „Negalima! – šauks dalis visuomenės ir etikos sargai, teisėsauga. – Juk davei Hipokrato priesaiką, privalai neperžengti ribų.“

Kažkas mūsų karalystėje negerai. Ne vien su valdžia ar „Lietuvos geležinkelių“ bėgiais, dėl kurių stoja keleiviniai traukiniai. Ilgai kauptos ir nutylėtos emocijos veržiasi fiziniu pavidalu.

Ko linkiu Naujaisiais? Pozityvo. Prisnigo? Niekas neatkasa šaligatvio, kiemo ar miniatiūrinio keliuko? Turi rankas, kojas ir permušimų nepažįstančią širdį? Linkiu stverti kastuvą ir nusikasti. Išprakaituosi – nereikės kurtis savos pirties arba mokėti pinigų už kaitinimąsi Rokiškio baseino pirtyse, slogą išpūsi per nosį, pašnekėsi su kaimynais ir, žiūrėk, padirbėjus išgaruos slogučiai ir agresija. Ir, ko gero, nebeprireiks koneveikti seniūną, kad „čia ir dabar“ neatsiuntė vienintelio seniūnijos traktoriuko.

saukstasakute
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: