Gimtasis Rokiškis Akcentai Mirties fikcija

Mirties fikcija

6265
4

Šią savaitę pro kabineto duris įskriejo liūdna žinia. Iš gyvenimo pasitraukė jaunas žmogus, kurio šeimoje prieš kurį laiką buvo nutikusi didelė nelaimė. Ką daryti? Ar „mėgautis“ skaitomumo rekordais, ar likti žmogumi – tylėti.

Mirtis – geroji patarėja. Jos patarimas – tyla. Jos neapgausi. Tyla sprogdina ausis. Susikaupi ir sėdi tyliai. Tamsa užspaudžia akis. Prieš ją viskas pasidaro švaru ir tikra – trapu. Po tokios žinios trumpam atsijungi ir susitapatini. Ir tada nebesvarbu Kačerauskui, kad nesutvarkė kiemo ar neišasfaltavo kelio. Palauks.

Redakcijoje sprendžiame daugelio likimus, tačiau mes ne teisėjai. Čia pamatome ir išgirstame visus gyvenimo kampus. Juos kasame, kaip tranšėjas. Prisiliečiame prie visų temų: patinkančių, nepatinkančių, liūdnų ar vemt verčiančių.

Gyvename visuomenėje, kaip neišgirsti pranašai. Perduodame žinias. Vieni būna jau mirę, kiti – miršta laido riterių mygtukuose.

Esame ta siena, į kurią susminga visas negatyvas. Tačiau reikia viską išdrenuoti. Neturime tiek jėgos, kad atlaikytume viską, kaip buldozeris. Išgirstame daug netiesos. Ji mūsų kabinetuose šaukiasi pykčio – užpūliuoja. Kartais norisi tapti nuliu, kad viskas pereitų kiaurai.

Ten kažkur interneto platybėse dominuoja ir laimės kultas. Per daug cukraus, pasidaro lyg sirupas. Pykina. Tarytum visa tai pagal „Facebook‘ o“ modelį sukurta, kur nėra mygtuko „nepatinka“. Padarykime pasaulį tokį, kokio norime; jei neišeis, padarysime per prievartą. Tą girdžiu dažnai. Laisvę bandoma įkalinti. Susiduriame su skaudžia realybe. Šiurkštu ir šalta.

Netikros šypsenos, netikras bendravimas. Kiekvienas, net mažiausias, melas – vaidinimas. Norisi viską atmesti. Nemokame suprasti, tik žiūrime savęs. Prisidengiame netikru gerumu. Šypsomės kaip klounai iš pavydo. Lendame kitiems į širdis. Be pakvietimo. Netašytai ir stuobriškai. Į pasaulį kiekvienas žvelgiame kitaip. Kiek žmonių, tiek pasaulių.

Per šimtą metų niekas nepasikeitė, per dešimt – viskas. Esame neišmylėtojų kartos. Ne viena tokia. Bet pasikeis ir liks mažiau burbančių tetų ir dėdžių.

Turime prieigą prie viso pasaulio žinių. Labai daug žinome, tačiau dėl to – dar daugiau nežinome. Srautas toks didelis, kad jis mus sugniuždo. Kamuoja prieštaringos mintys. Jos sako skirtingas tiesas. Dažnai reikalinga minčių higiena, bet kišame galvą ne po tuo bėgančio vandens kranu.

Kartais naudinga pasikartoti, kas yra savaime suprantama. Tačiau viskas slepiasi po sudėtingais žodžiais ir manipuliacijomis.

Laimingi žmonės niekam neįdomūs.

Rašytojas ir filosofas Šarlis de Monteskjė kartą pasakė: „Jeigu tiesiog norėtume būti laimingi, to pasiekti nebūtų sunku, bet norime būti laimingesni už kitus, o tai beveik neįmanoma, nes mums visada atrodo, kad kiti laimingesni už mus.“

azija

4
Rašyti komentarą

avatar
4 Comment threads
0 Thread replies
4 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
4 Comment authors
Negražu taipKamAisteMokytoja Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Negražu taip
Negražu taip

Tipo nerašau apie nelaimę, bet vistiek negalėjau patylėti.

Kam
Kam

Ačiū už straipsnį, įdomu skaityti.

Aiste
Aiste

Liuks straipsnis😊

Mokytoja
Mokytoja

Brolis ir sesuo, subyrejusi šeima… Mamai jau skaudžiau būti nebegali…… O vis vejames pinigų……