Gimtasis Rokiškis Akcentai Komentarai paraštėse

Komentarai paraštėse

640
0

Vieną šios savaitės rytmetį skubu į susitikimą, bet Tyzenhauzų gatvės pradžioje stabteliu. Iš netikėtumo. Kibiras lubinų. Specialiai padėtas, netyčia paliktas? Apsidairau aplinkui – nieko. Tiesiog kibiras su lubinais, ir tiek. Pritupiu fotografuoti, nes labai gražu. Kažkodėl gera ir smagu pasidaro.

Bet ne apie lubinus ir jų atsiradimo istoriją ketinau rašyti. Apie reakcijas ir komentarus, kurie nugula į gyvenimo paraštes. Kaip juodraštyje – pastabos ir korekcijos. Bet gyvenimas – ne juodraštis, todėl nepaspausi „delete“, kad viskas išsitrintų.

Karantinas baigėsi, grįžtame į gyvenimą. Tik čia perkeltine prasme, nes gyvenimas niekur nebuvo pasitraukęs, jis tiesiog buvo kitoks. Taigi po truputį grįžtame į įprastinį ritmą. Tą gali justi ir Rokiškyje. Todėl atsirado ir lubinai – prie atidarytos modernios vandens stotelės, kur nemokamai galime atsigaivinti visi. Ir miesto svečiai, kurių savaitgaliais atvyksta vis daugiau. Rodos, jokio pagrindo nepasitenkinimui neturėtų būti, bet yra. Kai kam nepatinka parinkta vieta, kitam – tai tik nereikalingas išlaidavimas, trečias retoriškai klausia – o kas atneš vandens, jei silpna pasidarys kitoj miesto vietoj, toliau nuo stotelės? O ką darėt anksčiau? Na, patartina nešiotis buteliuką vandens, ypač karštą dieną. Taupumo sumetimais buteliuką galima prisipildyti toje pačioje stotelėje. Ir problema išspręsta. Ar ne?

Paraščių rašinėtojai katučių neploja ir žvelgdami į Rokiškio paežerę. O ji keičia veidą: nuo apdumblėjimo ir meldų valomos maudyklos, tvarkomi paplūdimiai, baltuoja Anykščių smėlis, sūpuojasi batutai, perdažytos persirengimo kabinos. Komentatoriai nerimsta: kodėl taip vėlai? Baigsis ir vasara. Kam tas smėlis, kiek kainavo, kam man jo reikia, galiu ir noriu gulėti pievutėje. Kur čiuožyklos patiems mažiausiems? Ir ar čia ežeras? Kažkokia bala, ir tiek. Interesai įvairūs. Norima juos visus suderinti – kad būtų vietos ir pramogoms, ir aktyviam poilsiui, ir smėliui, ir pievutei, ir ramiam pabuvimui prie tokio ežero, kokį miestas turi. Tie, kuriems jis per prastas, turi galimybę pasirinkti kitą – ežerų Lietuvoj daug. Visiems šiems komentarams spaudžiu didelį „delete“. Savo paraštėse pasilieku tik vieną, kurį paežerėje iš ankstyvųjų mauduolių išgirdau gražų vasaros rytą, melodingai švilpaujant miško varnėnams – „čia kaip rojuj, visai dienai džiaugsmo galima pasikrauti“.  Šitam komentarui spaudžiu „copy paste“ ir perkeliu į gyvenimo švaraštį.   

Laukupės upelio ir jo pakrančių rekonstrukcija irgi sukėlė aistrų – kai kam labai nepatiko, kad naikinami miesto žemėje įsikūrę „gražieji“ daržai, o žemė vėl taps visiems prieinama. Kaip ir miesto gėlynai. Jie kasmet keldavo daug diskusijų, nes ilgą laiką buvo apželdinami ir prižiūrimi bet kaip. Staiga šiemet vaizdas pasikeitė. Jie turtingi augalų ir atspindi šiuolaikines natūralistinio dizaino tendencijas – derinami daugiamečiai ir vienmečiai augalai, atsirado spalvų, ir labai madingos mėlynos, ir lengvos eklektikos. Bet kai kam – tai tik nemokšiškumas. Kai kam – galimybė nugvelbti vieną kitą augalėlį ir perkelti į savo kiemą. Komentarai tokiems pasipelnytojams – negailestingi. Ir geras klausimas – ar miesto kameros „miega“? Juk žadėta buvo, kad visi ilgapirščiai, viešo turto niokotojai bus užfiksuoti ir išaiškinti. Deja…

Taigi baigėsi karantinas. Gyvenimas grįžta į įprastinį ritmą, ir mes grįžtame iš izoliacijos. Atrodo, nė kiek nepasikeitę, nežiūrint to, kad visi informacijos kanalai skelbė, jog pasaulis po karantino niekada nebebus toks, koks buvo. Bus, nes žmogus vėl greitai adaptuosis prie įprastinių sąlygų ir visos karantino įžvalgos, bendruomeniškumo, meilės artimajam terapijos išblės. Iki kito karto.

O dabar vėl kritikuosim, reikšim pretenzijas ir nepasitenkinimą viskuo, ką daro šalia esantys. Gal geriau nieko nedaryti? Gal geriau tegul daro svetimi? Tie, kuriems tikrai nerūpi nei Rokiškis, nei kitas koks regioninis miestas, nei vietinis verslas, nei gėlynai, nei ežeras, nei keliai. Taip, kaip atsitiko Kazliškio seniūnijoj, ties Degenių kaimu, – be jokio perspėjimo prie tilto per Nemunėlio upę atsirado sunkiasvoriam transportui draudžiantys važiuoti ženklai. Apsisuk kaip nori, važiuok kur nori, nes apylankos nėra – bet per tiltą nevalia, nes spalyje nustatyta, kad tilto konstrukcijos kelia pavojų (o kur tas pavojus buvo nuo spalio iki dabar?). O tiltą remontuos, kai atsiras lėšų. Gal kitais metais, o gal ir ne. Nes Lietuvos kelių direkcijai visiškai nerūpi Rokiškis, vietos verslo interesai, todėl ir pasirenkamas patogiausias kelias – uždrausti ir nieko nedaryti.

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie