Gimtasis Rokiškis Akcentai Kas – už KAUKIŲ?

Kas – už KAUKIŲ?

798
0

Nežinia, kada COVID-19, užvaldęs visus ir viską, pasitrauks iš mūsų gyvenimų. Ne vienas mano draugas prisipažino, kad negali net trumpam atsiplėšti nuo kas valandą, tiksliau, minutę, besikeičiančių žinių apie šio viruso naujus žingsnius, o pirmas dalykas, ką daro ryte – karštligiškai jungiasi prie internetinės erdvės.

Pasaulis tarsi skilo IKI ir PO. Kada ir koks bus tas PO, prognozių yra įvairių, bet nebūtinai teisingų, todėl neverta į tai koncentruotis. Kas buvo IKI – žinom, to nepakeisim, todėl po laiko samprotauti ir kritikuoti, kas padaryta, o kas – ne, lengva, bet vargu, ar teisinga. Mūsų laikų pasaulis su tokiu priešu susiduria pirmą kartą, todėl iš pradžių neįvertino tikrosios jo grėsmės, o pavojų ne vienas vadino bereikalinga panika. Ir ne tik Lietuva. Visi, visos valstybės tą pripažino. O Lietuva, tiesa sakant, pakankamai greitai sureagavo, nors „sofos kritikai“ ir mano kitaip.

Bet svarbiausia, kas yra DABAR. O dabar pagrindine valiuta tampa KAUKĖS. Tarsi mūsų kovos su šiuo virusu simbolis. Jų ima trūkti visame pasaulyje, visų pirma medikams. Aišku, ne tik kaukių, bet ir kitos apsaugos. Ispanijos medikai prisipažįsta: taip trūksta visų apsaugos priemonių, kad chalatus patys išsikerpa iš… šiukšlių maišų, taip pat vietoj pirštinių jais rankas vyniojasi. Padėk jiems, Dieve, nes to akivaizdoje mūsų naminė izoliacija, dėl kurios vis dar kyla skandalų ir verkšlenimų, – tik išlepintų vaikų kaprizai. Pasaulio vadovai kreipiasi į mus visus ir prašo – nepirkite medicininių kaukių, palikite jas medikams, jiems jų labiau reikia. Tik bent jau Lietuvoje net norėdamas jų nenusipirksi – jų tiesiog nėra. Jų ir ligoninėms trūksta, ypač mažosioms regionuose, kai kurių jų vadovai tikina, kad turi rezervų tik kelioms dienoms. Kas po to – prieš virusą plikom rankom, o gal kaip Ispanijos medikai – šiukšlių maišais? Tuo tarpu kai kas (tikrai ne pacientai) ima ir apšvarina Kauno klinikų medikų apsauginių priemonių resursus. Gal paskui internetu pardavinėja už keliagubą kainą? Tokių apsukručių netrūksta. SKANDALAS, net komentuoti šia tema žodžių trūksta.

Bet, laimei, yra ir kitoks elgesio modelis. Net garsiausios dizainerių studijos siuva nebe haute couture, o kaukes. Visoje Lietuvoje renkamos lėšos medikų apsaugos priemonėms, ir žmonės dosniai aukoja. Rokiškyje paskelbus kaukių siuvimo savanorystės akciją, atsiliepė ne viena ir ne dvi siuvėjos, nors organizatoriai iš pradžių baiminosi, kad jų neatsiras. Atsirado iš karto ir daug. Kaip ir jaunų savanorių laiptines dezinfekuoti, kaip ir savanorių, pasirengusių atskubėti senjorams į pagalbą, kad tik nereikėtų jiems eiti iš namų ir rizikuoti savo sveikata. Kaip ir aukojusiųjų pinigų Rokiškio rajono medikų apsaugos priemonėms.

O mes visi kiti be kaukių neliksim ir nelikom. Retas kuris Rokiškyje gatvėje pasirodo be jų. Kas pats pasigamino, kas nusipirko iš jas siuvančiųjų, kas gavo dovanų. Vakar man draugė atnešė visą maišelį pačios pasiūtų kaukių ir leido pasirinkti. Beje, dabar net sukti galvos, ką dovanoti draugui gimtadienio proga, nereikia – aišku, KAUKĘ. Todėl, manau, žmoniškumas išlaikys išbandymą koronavirusu ir mes visi tapsime mažiau lepūs ir įnoringi, daugiau atjaučiantys ir galvojantys apie esančius šalia.

Taigi po KAUKĖMIS slypi daug kas – nuo atjautos iki baimės. Aišku, netrūksta ir pykčio, kad teko keisti gyvenimą ir įpročius. Ir noro surasti dėl to kaltų, neapykantą nukreipiant į sugrįžtančius tautiečius. Beje, verdantieji pykčiu ant iš kelionių ar emigracijos prieš ar per karantiną grįžtančiųjų ne taip seniai patys šmirinėjo po visą pasaulį, su pašaipa žiūrėdami į Turkijos kurortuose atostogavusius ar kukliai Lietuvos paežerėse laiką leidusius – mat tai jau banalu, ieškota egzotiškesnių potyrių. Juk prisiminkime – neseniai, ką tik, tokie keliautojai buvo tapę gyvenimo būdo laidų puošmenomis. O dabar Lietuvoje jų net matyt nenorim. Dabar aukso vertę įgavo sodybos ir kuo nuošalesnėse Lietuvos vietose. Slepiamės kur kas ir kaip galim nuo to viruso ir dezinfekuojam viską ir visus.

Vis dėlto dezinfekuojant rankas, durų rankenas ir viską, prie ko galėjo prisiliesti tie kiti, PAVOJINGI, nereikia pamiršti pačiu stipriausiu dezinfekantu išvalyti ir savo minčių, žodžių, veiksmų. Nes, anot vieno mano draugo, atėjo vertybių perkainavimo metas. Norim to ar nenorim. Pasak Rokiškio klebono, sulaukėm pačios tikriausios gavėnios, o ne tos, formalios, kurią galėjom ignoruoti. Bet po gavėnios visuomet ateina Prisikėlimo laikas. Ateis ir dabar, bet kokie mes jį pasitiksime, priklausys tik nuo mūsų pačių.

Rokiškio miesto 521 gimtadienis 2

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie