blank

Dar prieš trejus ketverius metus į Rokiškyje vykstantį teatrų festivalį, man niekaip nesikabinančiu pavadinimu „Vaidiname žemdirbiams“, buvo sudarinėjamos išankstinės paraiškos įsigyti bilietų – nors truputį susivėlinęs likdavai už durų. Žiūrovų entuziazmas atrodė neišsenkamas, o festivalis nepajudinamas.

Dabar gi organizatoriai susirūpinę skaičiuoja neišpirktus bilietus. Nors salės vis dėlto greičiau apypilnės, o ne apytuštės, bet bilietą gali gauti bet kada – tik pirk. Tai kas pasikeitė? Rokiškyje išblėso meilė teatrui? O gal pandeminis karantinas suformavo naujus įpročius ir baimę būti tarp žmonių? (Įdomu tik, kodėl ta baimė niekaip nepasireiškia MAXIMOJ?) O gal esam per daug sukrėsti to, kas vyksta Ukrainoje, kad dar reikėtų papildomų teatro emocijų.

Sunku pasakyti. Bet atsakymas gali būti ir labai paprastas. Atėjo brangymetis. Prisipylus pilną baką degalų teatrui gali ir nelikti. Na, gal porai bilietų, o ne penkiems šešiems kaip anksčiau. Taip man paaiškino viena pažįstama. Nes jaučia pareigą prisijungti ir prie paramos Ukrainai.

Girdėjau ir kitą atsakymą – kad šiemet nėra vau spektaklių. Dauguma – vidutiniški. Tai, ką pati mačiau, tikrai nepaliko įspūdžio. Bent jau vienas iš žiūrėtų – itin banalus ir blankus. Bet gal ne į tuos nuėjau, todėl dar bandysiu, nes labai norisi, kad festivalis išliktų.

Karo Ukrainoje akivaizdoje daug kas atrodo blanku, nereikšminga. Arba niekinga, net makabriška. Kaip turtingų rusių įniršis net užsienyje negalint įsigyti n-tosios tūkstančius kainuojančios „Chanel“ rankinės ar kokio prabangaus aksesuaro. Sugebėjimų reikia net milijoną išleisti šiems niekučiams – tiek skaičiuoja išleidžiančios rusų turtuolės, o dabar? Dabar „za rodinu“ – rusų barbės tuštutės demonstratyviai ir su įniršiu karpo anksčiau įsigytas „Chanel“ ženklo prekes. Nes patirtas tooooks „pažeminimas“… Ir kas vietoj to? „didžioji deržava“ negalėjo, negali ir negalės sukurti ir pasiūlyti nieko panašaus į „Chanel“. Ne tas mentalitetas, ne tas lygis. Tad, tuštutės, pirmyn, į vailokiukus, veltinukus, o vietoj „Chanel“ rankinės tiks „sietkutė“. Nes tai jau jūsų „deržavos“ ženklai, bent jau originaliau atrodysit. Ir tai ne rusofobija, logiškas atsakas į Rusijos veiksmus Ukrainoje – protestas ir nepritarimas – kiekvienas save ir žmoniškumą gerbiantis civilizuoto pasaulio prekės ženklas turėtų taip elgtis ir elgiasi.

„didžioji deržava“ niekina Europą, nekenčia JAV, bet jos vadas į savo minias kreipiasi vilkėdamas prabangią itališką striukę. Kur čia logika? lukašenka bent jau rodosi vilkėdamas karinį „šanelį“, primenantį sovietmetį. Vadovaujantis elementaria logika, putinas irgi privalėtų keisti stiliuką į „made in deržava“.

Bet aistros ir pyktis dėl atimtų vakarietiškų prabangos ženklų tiesiog kunkuliuoja. Kad tokiu šventu pykčiu rusų barbės tuštutės užvirtų dėl Ukrainoje „deržavos“ žudomų nekaltų žmonių, vaikų, dėl Bučos siaubo.

Bet nereikia būti naiviems – Rusijoje gyvenančių rusų dauguma „za putinu“ ir „za rodinu“. Ir ne vien vadinamieji prasčiokai, kurie Rusijos glūdumoj „semkes“ gliaudo, bet ir po užsienius lakstantys „savosios deržavos“ idėjos apsėsti.

Ir kol turtuolės kažkodėl sprunka iš „didžiosios deržavos“, nes demokratinio pasaulio įvestos sankcijos, ach, kaip keičia įprastą gyvenimą, Ukrainos moterys, vaikai, senoliai bando masiškai evakuotis iš būsimų žudynių vietų.

Štai tokie kontekstai. Jie nebeleidžia slėptis už įvairių atspalvių, teigiant, kad gyvenime nieko nėra tik juoda arba balta. Karo Ukrainoje kontekste juoda-balta akivaizdžiai ryšku. Bet koks atspalvis šiame kontekste, kuriais vis dar bando dangstytis kai kurios Europos šalys, NATO – dviprasmybė, kainuojanti dar šimtus gyvybių. Tai ne rusofobija, tai vertybių perkainojimas.

Bet kai kas rusofobiją, matyt, įžvelgs ir Rokiškio mero siūlyme nieko nelaukiant pašalinti mūsų rajone sovietinių karių skulptūras. Nors tai nieko bendro neturi su žuvusių kareivių kapais, tai tiesiog siūlymas pašalinti visus ženklus, primenančius valstybės agresorės karinę galią.

blank
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments