blank

Elektra, dujos kaip burtažodžiai smelkiasi net į nakties sapnus. Brangimas kartais, ne procentais. Nerimo šešėliai didėja – Vakarų Europoje iki streikų, pas mus iki panikos eilių dėl kompensacijų savivaldybėse. Įtampą augina eilinės prognozės apie dar didesnį elektros ir dujų kainų šuolį nuo naujų metų, nors tikro aiškumo dėl šuolio dydžio dar nėra. Kaip ir dėl kompensacijų. Postą po interpeliacijos išsaugojęs energetikos ministras, teisingai pastebėjęs, kad iki šios Vyriausybės nieko reikšmingo Lietuvos energetikoje nebuvo padaryta (todėl patys pasigaminame tik iki 30 proc. reikalingos elektros energijos, o visa kita importuojam rinkos kainomis), guviai drąsina – viskas išsispręs, viskas paaiškės, kai Vyriausybė pasiskaičiuos, pateiks biudžetą. Žmonės nebus palikti kainoms sudraskyti. Kompensacijos bus reikšmingos. Taip žada ministras.

Kažin, ar tai labai guodžia tuos, kurie pasirinko valstybės labai propaguotą ir skatintą „žaliąjį kursą“. Kad ir iš draugiškumo aplinkai. Statėsi naujos kartos šilumos siurblius, įsirenginėjo geoterminį šildymą, pirkosi elektromobilius ir t. t. Valstybė tokius pirkinius rėmė kompensacijomis. Dabar „žaliasis kursas“ tyliai pastumtas į šalį, jo sekėjai į naująjį „išlikimo kursą“ su 150 kWh elektros per mėnesį neįsipaišo, todėl kompensacijų už daugiau suvartojamos elektros, panašu, negaus. Patys kalti, kad nenumatė ateities su Putino ginkluotu ir energetiniu karu, kad laiku neįsirengė saulės elektrinės. Dabar tokiems rekomenduojama keisti vartojimo įpročius, šildymo būdus – į pigesnius, tegul ir taršesnius. Net Vilnius ketina kūrentis mazutu ir mokėt taršos mokestį, taip pigiau nei gamtinės dujos. Aplinkosauga palauks geresnių laikų.

Net malkutėmis ar briketais kūrenamos krosnys ne išeitis. Toks kuras brangsta tiesiog akyse ir jokių lengvatų jam nežadama, skirtingai nuo centrinio šildymo, kuriam dar du sezonus bus taikoma nulinio PVM lengvata. Diskriminacija? Finansų ministrės nuomone, visai ne – tokie gyventojai turi pasirinkimą. Dujomis ar malkomis besišildantys šilumos kiekį gali reguliuoti (gali ir visai išjungti, ar ne?) arba rinktis kitą šildymo būdą. Įdomu, kokį kitą šildymo būdą gali pasirinkti kietu kuru kūrenamos trobos kaime gyventojai, kad būtų taupiau? Elektra? Nebent ieškot įprastiniam kietajam kurui alternatyvų. Tarkim, Rokiškio rajone, Antanašėje gaminamų lapuočių briketų pakuotė individualiam pirkėjui dabar – 5,20 Eur, Kriaunų malūne – 4,50 Eur, internete irgi pigiau negausi, už šios rūšies briketus vyrauja 4,80 Eur kaina, na, „Moki veži“ – pigiau, bet vis tiek daugiau kaip 4 eurai. Pigiau durpių arba linų briketai (yra ir baltarusiškų durpių briketų už 2,20 Eur pakuotė), o jeigu ir jie per brangūs, galima kūrentis skudurais ir padangomis. Anksčiau už tai bausdavo, dabar gal nebaus, nes skatinamas „taupusis“ arba „išlikimo“ kursas. Gal greitai atsiras ir pigių tekstilės ar gumos briketų? Lietuviai verslūs ir išradingi. Juolab galvojant apie ateitį – nes juk Lietuvos miškai įtartinai išretėjo. Įdomu, dėl kurio kurso įtakos –„žaliojo“ ar „išlikimo“?

Vis dėlto pasitikėt jokiais oficialiais kursais, proveržiais, kryptimis ar dar kai kuo nerekomenduojama – po metų kitų gali likti su pasvirusia Buratino nosim „kursu žemyn“. Nes visi tie proveržiai dažnai atsispindi tik pakeistame žodyne – inovacijos, sinergija, tvarus, įtraukus, įveiklintas ir t. t. Madingais tapę tokie žodžiai kabinami prie bet ko – nuo tvaraus paveldo iki įtraukaus jaunimo. Lyg nuo šitos žodžių magijos pasikeistų turinys. O nėra magijos, nėra madingo kurso, nėra ir pinigų.

naujieji
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Inline Feedbacks
View all comments

Rekomenduojami video: