Gimtasis Rokiškis Akcentai Gimtadienio akcentai

Gimtadienio akcentai

642
3
bangenis

Šių akcentų pavadinimas ne veltui toks – šiandien tikrai mano gimtadienis. Ta proga pabandysiu pasinerti į visai kitus pamąstymus. Verta prisiminti seną, ne kartą girdėtą posakį, jog kiekvienas esame savo likimo kalvis. Nesudėtinga suvokti, kad visi nūdienos išgyvenimai ir emocijos kyla tik iš mūsų pačių vidinio pasaulio.

Viena plačiausiai paplitusių „ligų“ – nuovargis. Žmonės skrieja į darbą, pluša ten kiaurą dieną, paskui lekia namo. O vakare galvoje sukasi tik viena mintis – virsti ant mėgstamos sofos ir „sulįsti“ į televizorių ar telefoną. Paklausus, kodėl liko nenudirbtų svarbių darbų, žodžiai liejasi laisvai: „Juk pavargau…“ Apsidarę pamatysime daug pervargusių žmonių, kurie nebeturi energijos siekti tikslo, svajonių… Tačiau ta nuovargio „liga“ – ar ne kas kita kaip paprasčiausia iliuzija?

Vis dėlto viena pagrindinių nuovargio priežasčių – nerimas ir neigiamos mintys. Neramus protas organizmą nuvargina labiau nei dešimties kilometrų bėgimo distancija. O kur mes tų blogų minčių prisigaudome? Toli eiti nereikia…

Socialinių tinklų populiarumas nebekelia nuostabos. Stebint žmonių elgesį tuose tinkluose kyla aibė klausimų – kur yra riba tarp privatumo ir viešumo, kam reikia tūkstančių „draugų“ ar sekėjų? Ramių sielų ten nėra, o dažniausiai parašytas neigiamas komentaras sukelia dar didesnį pyktį ir patyčias. Virtualios patyčios veikia taip pat skaudžiai kaip ir realiame gyvenime, o kartais net skausmingiau. Interneto erdvėje pašaipos sklinda greitai ir jas mato kur kas daugiau žmonių. Ar iš kito žmogaus pasityčioję jaučiamės geriau? Nieko nesakau, būna „perliukų“, nuo kurių norisi stvertis už galvos, tačiau ar iš burnos išlėkusi patyčia suteiks tiek malonumo? O gal geriau pasijusime padėję nelaimėliui?

Kiekvienas stipriai supykdytas žmogus per kelias minutes gali užkurti tikrą neapykantos laužą. Prie jo pasišildyti ateis visa minia virtualių jo draugų ir net žurnalistų.

Rašantys žmonės – žurnalistai – informuoja, bet tikrai ne formuoja mūsų nuomonę. Jei galva ant pečių, nesunku suprasti, kur realybė, o kur ne, ir ką norėjo tas rašantysis pasakyti. Nuo mūsų sąžinės priklauso, ką apie žurnalistus galvojame – kvaili, nupirkti, neišmanėliai…

Neseniai internetiniai portalai 15min ir Delfi pasidalijo straipsniu apie mano kelionę į Lenkiją, kur apsipirkau.

Permečiau akimis komentarus… Turinys aiškus, nieko naujo… Vieni paskaitę dėstė ekonominę naudą, tačiau buvo ir tokių, kurie mano kelionę sutrynė į skutelius, o galiausiai likau „ubagas“, kuris neišgali nusipirkti duonos Lietuvoje.

Tačiau įdomiausia tai, kad dauguma galvoja, jog lietuvaičiai ten perka tik „šlapenką“ ir panašios kokybės produktus. Ne išimtis ir aš. Nieko panašaus. Pasikartosiu, ką minėjau straipsnyje: „Dar prieš kelionę nutarėme, jog šis apsilankymas pas kaimynus bus daugiau „turistinis“ – apsižiūrėsime, kainas, aplinką įvertinsime. Tad svarbiausia – nepasiduoti emocijoms, išlaikyti šaltą protą ir neprisikrauti į vežimaitį ko nereikia.“

Planą įvykdžiau, taip pat ir mano kompanionai. Pasakysiu tik tiek, kad skaitome etiketes ir sudėtį, o kas žino mane, tai paštetai, „šlapenkos“ ir dar kitoks šlamštas man… kaip velniui kryžius… Ar tie komentarai mane įžeidė? Jei atvirai – ne, bet susimąsčiau apie tuos žmones, kurie viešojoje erdvėje patyčiomis plakami kiekvieną dieną. Vieni atseit už blogus darbus, kiti už tai, kad yra balta varna, kitokie, tačiau juk skirtumo nėra. Piktais žodžiais ardoma vidinė harmonija.

Dauguma komentatorių mieliau diskutuoja apie tai, kas jiems nepatinka, nei apie tai, kas jiems patinka. Liguista neapykanta tampa svarbesniu bendruomenės jungiamuoju pagrindu, o tikrosios vertybės tegul eina po velnių…

Šiandien svarbiausia valiuta – dėmesys. Jei nori būti pastebėtas, nebeužtenka sukurti ir užrašyti savo minčių. Jei nesi matomas internete ar socialiniame tinkle, tavęs tiesiog nėra. Tačiau, pasikartosiu, – kiekvienas esame savo likimo kalvis…

Žmogus – laisva asmenybė, o laisvė ne visada rožėmis klota. Nesame tobuli, tačiau protingi pasiryžę koreguoti savo netobulą elgesį. Kaip jau esu rašęs – nėra blogų žmonių, tik blogi darbai.

Žinote, gimtadienio proga norėtųsi palinkėti tolerancijos visuomenei, tačiau ne veltui sakoma: viskas prasideda nuo paties savęs. Svarbiausia eiti tuo teisingu keliu, jei neskaudės pačiam, neskaudės ir kitiems… Sėkmės modelis patento numerio neturi ir yra nemokamas. Tad imkite, naudokitės ir nesirkite nuovargio „ligomis“.

3
Rašyti komentarą

avatar
3 Comment threads
0 Thread replies
1 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
GinciusŠiek tiek kaimynėBirutė Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Gincius
Gincius

DAMN JUSTAI, TU CIA TIESIAI I SIRDI SU TOKIU STRAIPSNIU… NIEKO DAUGIAU NEGALIU PRIDURTI, TIK MIELA SKAITYTI TEISYBE, IR PAGARBA KAD DAR YRA TOKIU ZMONIU KAIP TU

Šiek tiek kaimynė
Šiek tiek kaimynė

Teisingai galvojat, gražiai rašot…Su Gimtadieniu!:)

Birute

Nuoširdu, artima.Šaunuolis Justai.