Ar galima kitaip? Be paslapties…

Abejojančio pojūtis… Pagalvojau, tokio jausmo pasaulyje gal nė nebūtų, jeigu įstengtume gyvenimą mylėti tokį, koks jis yra… Saulius Prūsaitis dainuoja: „Kam tos kėdės, kai galima stovėti, kam ramiai stovėti, jei gali šokinėti?“

Pro redakcijos langą dažnai stebim socialiai remtiną porelę. Mažiausiai pora metų jie – aikštės svarbūs lankytojai, ypač po išmokų. Darbingo amžiaus, drabužių spalvas susiderinę. Sėdi ant suoliuko prie „namo su bokšteliais“. Kyla noras parašyt apie jų gyvenimą. Bet… ranka nelinksta. Smegenų vingiuose – klausimas… Kodėl jie nedirba? Bedarbio „praktiką“ išbandžiusi pažįstama atšauna: „Kam dirbt už minimumą, jei su visom pašalpom, išmokom, lengvatom, makaronais daugiau išeina.“ Ypač dabar, per pandemiją. Mat valdžia iš skolintų milijardų malonina ne tik pensininkus, neįgaliuosius, vaikus, bet ir bedarbius…

Vakar atestatus per išleistuves atsiėmusių abiturientų svajonėse – žvilgsnis į gerai apmokamas profesijas. Tik šast! Tūkstančių viltys subyra kaip kortų namelis. Trečdalis neišlaikė privalomo matematikos valstybinio egzamino (mūsų rajone – daug didesnis procentas kritusių). O be jo valstybės finansuojamas studijas matysi kaip ausis be veidrodžio. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius purto žilę. Rezultatas nuvylė. Pats blogiausias per kelis dešimtmečius. Liks 6 tūkst. neužimtų valstybės finansuojamų vietų. Teks skubiai keisti. Ką – nesako, nes nežino. Pedagogai nenustebinti. Jei metinis pažymys ketvertukas ar mažiau, stebuklo ir nereikėjo tikėtis. Žino, nebus ir ministro žadamų „sisteminių“ pokyčių. Apskritai neaišku, kas bus rudenį su mokslo metais. Bet ministras liepia tėvams lyginti vaikų uniformas… Jei sako, taip ir bus…

Nors koronaviruso vis daugiau. Pasaulyje… Ir pas mus. Iš kaimyninės Lenkijos lietuvaičiai jau skubinami sprukti. Iki pirmadienio nakties. Suvaržymus dėl viruso dabar jau diktuoja ne baimė dėl verslo praradimų, o artėjantys Seimo rinkimai. Neseniai paskelbta, kad privalomai izoliuotis turintiems žmonėms – išimtys, kurių anksčiau nebuvo. Galima išsiprašyti į vestuves, laidotuves, krikštynas. Kamajuose izoliavosi vyras, kuriam po pirmojo testo patvirtintas užkratas. Koks pakartotinio testo rezultatas, neturi galių sužinot net rajono vadovai. Asmens duomenų apsauga – lyg neperšaunama siena. Vietiniai baiminasi, norėtų žinoti…

Renginių renginėlių visur pasipylė kaip iš gausybės. O juose – „išprosytais“ kostiumais  politikų. Spalio 11 d. suplanuoti Seimo rinkimai įvyks „bet kokiu oru“. 12 mln. eurų kainuos, 5 mln. daugiau nei 2016 m. Nes daug išleis apsaugai, dezinfekcijai ir t. t. Vyresnio amžiaus rinkėjai prie balsadėžių bus prašomi ateiti nuo 7 iki 9 val., kol jaunimas dar miega. Komisijose vyresnio amžiaus (rizikos grupės) nariai nepageidaujami… Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė nediskriminuos pagal amžių. Ji žino – nelikus vyresnio amžiaus narių subyrės daugybė rinkimų apylinkių komisijų.

Prie starto linijos jau suklupę politikai. 22 partijos ir keli šimtai kandidatų. Vakar iki dienos pabaigos kandidatai dar galėjo spėti į nuvažiuojantį traukinį – pateikti dokumentus. Sėlos rytinės vienmandatėje mandato siekiančiųjų galbūt išaugs iki 9, nes mūsų rinkėjo panoro ir vienas „importinis“. Bus linksma. Kuo daugiau kandidatų – tuo daugiau pažadų. Ir juoko…

Kol korona namuose dar neuždarė, skubame švęsti. Oninės su baltom vakarienėm, ralis, kazlėkinės ir kitokios „-inės“ . Pagal skonį. Dėl jo nesiginčijama. Patinka kičinis kiškutis Kauno gatvėje, Skemų kaimo svarbi puošmena – meškutis iš šiaudų ritinių, kičinis stendas galvoms įkišti pačioje Nepriklausomybės aikštės širdyje? Tai ir valio! Nepatinka – nežiūrėkit.

Miesto grožybių nata vienas garbingas rokiškėnas taikliai pašmaikštavo. Sako, gerai, kad Nepriklausomybės aikštės paminklas „Arka“ pastatytas 500-osioms Rokiškio metinėms. Nes kažkieno galvose galėjo šauti idėja kultūros sostinės proga aikštės vidury pastatyti… kiškį.

Bet tai – visiškos smulkmenos, palyginti su didžiulę tragediją išgyvenančiu Beirutu. Sprogimas pražudė pusantro šimto, sužalojo tūkstančius, dešimtis tūkstančių paliko be namų. Atomu alsuoja Vilniaus pašonėje baltarusių monstras – Astravo atominė elektrinė. Ją žadėta paleisti vakar, per patį Baltarusijos prezidento rinkimų įkarštį. Sako, dar nepaleido… Taigi mūsų valdžios ponai gal spės 30 kilometrų spinduliu nuo atominės gyvenantiems išdalinti sandėliuose tebegulinčias jodo tabletes.

„Tiesa, kaip ir šviesa – aklina,  melas – švelni prieblanda, kurioje daiktai įgyja paslaptingos vertės“. (Alberas Kamiu)