vaiva

Pir­mai­siais gy­va­vi­mo me­tais laik­raštis pa­va­di­nimą keitė tris kar­tus
Korespondentė Li­na DŪDAITĖ

1944 metų rugsėjo 7 dieną pa­si­rodė pir­ma­sis Ro­kiškio ra­jo­no laik­raščio nu­me­ris. Ant plo­nyčio vy­nio­ja­mo­jo po­pie­riaus at­spaus­din­tas laik­raštis ir šian­die­nos vi­suo­me­nei by­lo­ja apie svar­biau­sias ano lai­ko­tar­pio ak­tu­a­li­jas, ra­jo­no įvy­kius ir žmo­nes.

Ka­rui te­be­siaučiant

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro fron­tas pro Ro­kiškį praūžė 1944 metų liepą. Kiek dau­giau nei po mėne­sio, 1944-ųjų rugsėjo 7-ąją, pa­si­rodė pir­ma­sis „Ro­kiškio žinių“ nu­me­ris. Laik­raštis bu­vo LKP(b) Ro­kiškio ap­ko­mo ir ap­skri­ties vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to or­ga­nas. Jį rengė ir re­da­ga­vo re­dak­cinė ko­mi­si­ja. Re­dak­ci­ja įsikūrė Sodų gatvės 6-aja­me na­me, tačiau pir­muo­siuo­se nu­me­riuo­se in­for­ma­ci­ja apie jos bu­vi­mo vietą ne­skel­bia­ma. Laik­raštį spaus­di­no vie­tinė „Nau­dos“ spaus­tuvė. Pir­mie­ji nu­me­riai bu­vo leidžia­mi 1 tūkst. 500 eg­zem­plio­rių ti­ražu. Jų kai­na ne­bu­vo nu­ro­dy­ta – amžinin­kai pri­si­me­na, kad iš pradžių laik­raštis bu­vo da­li­na­mas vel­tui, dažniau­siai tur­gaus die­no­mis. O štai rugsėjo 16 die­nos nu­me­ry­je jau skel­bia­ma, kad leidinys  kai­nuo­ja 10 ka­peikų.

Pir­ma­sis laik­raščio nu­me­ris bu­vo at­spaus­din­tas ant be­veik per­ma­to­mo vy­nio­ja­mo­jo po­pie­riaus. Ja­me pa­tei­kia­mos ak­tu­a­lios žinios iš frontų, nau­jienų agentūrų in­for­ma­ci­ja. Skir­ta dėme­sio ir vie­tinėms ak­tu­a­li­joms: aiški­na­ma apie žemės grąžinimą. Pa­si­rodė ir pir­mie­ji ra­jo­no įstaigų skel­bi­mai: kvies­ti re­gist­ruo­tis ra­jo­no me­di­kai, o ra­jo­no li­go­ninė ieško­jo slau­gy­tojų.

Pa­keitė pa­va­di­nimą

„Ro­kiškio žinios“ rugsėjo 13 dieną ta­po tie­siog „Žinio­mis“. Prie jų vai­ro sto­jo at­sa­kin­ga­sis re­dak­to­rius Jo­nas Va­sil­je­vas. Laik­raštis bu­vo leidžia­mas ne­re­gu­lia­riai: spaus­tu­vei trūko of­se­ti­nio po­pie­riaus, dažų, šriftų. Ka­ro me­tu jų gau­ti bu­vo ypač sun­ku ir re­dak­ci­ja bei spaus­tuvė vertėsi kaip beįma­ny­da­mos: laik­raščiui spaus­din­ti bu­vo nau­do­ja­mas įvai­raus sto­rio vy­nio­ja­ma­sis po­pie­rius, o dėl dažų sty­giaus kai ku­rie 1944 metų laik­raščio nu­me­riai bu­vo spaus­di­na­mi ne įpra­sti­ne juo­da spal­va, o mėly­na, žalia, vio­le­ti­ne ir net rau­do­na. 1944-ųjų laik­rašty­je ne­bu­vo nuo­traukų. Tuo­me­tinės jų ga­my­bos tech­no­lo­gi­jos būta itin sudėtin­gos ir im­lios lai­kui: nuo­traukų klišės raižytos ant spe­cia­lios me­ta­linės plokštės ir pa­reng­ti spau­dai sku­bią fo­to­gra­fiją užtruk­da­vo apie sa­vaitę. Tad iliust­ra­ci­jos ka­ro metų ra­jo­no laik­raščiui bu­vo tie­siog ne­pri­ei­na­mos.

Pa­mažu keitėsi „Žinių“ tu­ri­nys: vis daugėjo ra­jo­no ak­tu­a­lijų, gy­ven­to­jams itin svar­bios ir rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos. Štai rugsėjo 13 dieną spaus­di­na­ma žinia apie švie­ti­mo liau­dies ko­mi­sa­ro vi­zitą. Ki­tuo­se nu­me­riuo­se aiški­na­ma, kaip išsiųsti ko­res­pon­den­ciją į vo­kiečių oku­puotą Lie­tu­vos dalį, pa­si­reng­ti žiem­kenčių sėjai, ap­si­sau­go­ti nuo vi­du­rių šil­tinės. Spaus­di­na­mi eilėraščiai, ka­ro da­ly­vių at­si­mi­ni­mai, ap­sa­ky­mai. Ata­skai­tas apie sa­vo veiklą teikė ra­jo­no Švie­ti­mo, Žemės ūkio sky­rių va­do­vai. Žino­ma, bu­vo ati­duo­da­ma duoklė ir so­vie­tinės valdžios rei­ka­la­vi­mams: laik­raštis agi­ta­vo ra­jo­no jau­nuo­lius bei vy­rus sto­ti į so­vie­tinę ar­miją ir vyk­ti į frontą.

Vi­si „Žinių“ straips­niai bu­vo ano­ni­mi­niai. Re­dak­ci­jos dar­buo­to­jai jų ne­pa­si­rašinėjo dėl su­pran­tamų priežasčių: jau būrėsi laisvės ko­vo­tojų judėji­mas, todėl skelb­ti sa­vo pa­var­des prie straips­nių apie žemės grąžinimą bežemiams ar py­liavų vyk­dymą bu­vo tie­siog ne­sau­gu.

Kvietė ben­dra­dar­bius

1944 metų spa­lio 4 die­nos laik­rašty­je pa­si­rodė kvie­ti­mas tap­ti re­dak­ci­jos ben­dra­dar­biais. Ja­me ra­jo­no žmonės bu­vo ra­gi­na­mi siųsti nau­jie­nas apie sa­vo krašto ak­tu­a­liau­sius įvy­kius ir svar­biau­sias pro­ble­mas. Tą jie kvies­ti da­ry­ti kuo ope­ra­ty­viau, rašinius pa­teik­ti iš anks­to, bent po­ra dienų iki laik­raščio išlei­di­mo. „Svar­biau­sia, kad ap­rašomi įvy­kiai būtų tei­sin­gi ir ne per vėlai pa­siektų re­dak­ciją. Pavėluo­tos žinios ne­ten­ka sa­vo vertės“, – tei­gia­ma „Re­dak­ci­jos žody­je“. Rašyti kviečia­ma įvai­rio­mis te­mo­mis, lau­kia­mi ir be­let­ris­ti­kos kūri­niai, eilėraščiai, vo­kiečių oku­pa­ci­jos laikų pri­si­mi­ni­mai. „Su­si­da­rius di­des­nei ben­dra­dar­bių šei­mai ir pašali­nus tech­ni­ki­nes kliūtis, šis kuk­lu­tis mūsų laik­raštėlis at­ei­ty­je galės to­bulėti ir aug­ti“, – rašė re­dak­ci­ja.

Ben­dra­dar­biau­ti no­rinčiųjų netrūko ir jau ki­ta­me laik­raščio nu­me­ry­je at­si­ra­do rub­ri­ka „Mums rašo“. Jo­je – žinios iš bu­riamų kolūkių, ra­jo­no mies­te­lių ir kaimų nau­jie­nos. Dau­gu­ma jų bu­vo pa­si­rašytos sla­py­vardžiais bei ini­cia­lais, tačiau kai ku­rie ben­dra­dar­biai nu­ro­dy­da­vo ir sa­vo pa­var­des bei pa­rei­gas. „Re­dak­ci­ja dažnai gau­na iš sa­vo ko­res­pon­dentų pra­nešimus, pa­si­rašytus tik sla­py­vardžiais ir ini­cia­lais. Ta­tai re­dak­ci­jai su­da­ro ne­mažus sun­ku­mus, kol išsiaiški­na­ma žinutės au­to­rius. Dažnai dėl tos priežas­ties žinutės ne­ga­li vi­sai į laik­raštį pa­tek­ti. Todėl prašome sa­vo ben­dra­dar­bius, siunčiant ko­res­pon­den­ci­jas, ant­ro­je la­po pusėje pa­si­rašyti vardą, pa­vardę ir ad­resą“, – tei­gia­ma re­dak­ci­jos krei­pi­me­si, kurį ji išspaus­di­no lap­kričio 24 dieną.

Daugėjo vie­tos nau­jienų

Re­dak­ci­ja vis dau­giau vie­tos skyrė ra­jo­no nau­jie­noms. Štai spa­lio vi­du­ry­je bu­vo spaus­di­na­mas išsa­mus straips­nis apie vo­kiečių nužudytų žmo­nių pa­laikų eks­per­tizę Vyžuo­nos miške, gy­ven­to­jai pri­myg­ti­nai ra­gi­na­mi nak­ti­mis ge­sin­ti švie­sas ir taip sau­go­ti sa­ve bei kai­my­nus nuo vo­kiečių lėktuvų ant­skrydžių. Laik­rašty­je mažėjo nau­jienų agentūrų siunčia­mos in­for­ma­ci­jos. Kaip ir vi­si tuo­me­ti­niai šalies laik­raščiai, „Žinios“ spaus­di­no ir daug ofi­cia­lios in­for­ma­ci­jos, pa­vyzdžiui, Jo­si­fo Sta­li­no kalbą Spa­lio re­vo­liu­ci­jos 27-ųjų me­ti­nių pro­ga, So­vietų Sąjun­gos vy­riau­sio­jo ka­ro va­do įsa­ky­mus.

Spa­lio pa­bai­go­je at­si­ra­do nuo­la­ti­nis spor­to nau­jienų sky­re­lis. Pir­mo­sios ja­me spaus­di­na­mos žinios bu­vo apie gim­na­zi­jos spor­to būre­lio stei­giamąjį su­si­rin­kimą bei krepšinio rung­ty­nes tarp gim­na­zi­jos ir Ro­kiškio spor­to klu­bo ko­mandų.

Maždaug tuo pat me­tu laik­rašty­je pa­si­rodė ir pir­mie­ji fel­je­to­nai. Spa­lio vi­du­ry­je „Žinio­se“ bu­vo išspaus­din­ti ir pir­mie­ji pri­vačius as­me­nis liečian­tys skel­bi­mai: ap­skri­ties liau­dies teis­mas skelbė apie iškel­tas ištuokų by­las.

Nau­ju var­du

Spa­lio mėnesį bu­vo pa­skelb­ta apie laik­raščio pe­ri­odiškumą: jis bu­vo leidžia­mas ant­ra­die­niais, ket­vir­ta­die­niais ir šešta­die­niais. Vos per mėnesį ge­ro­kai išau­go ir jo ti­ražas: nuo 1 tūkst. 500 iki 2 tūkst. 500 eg­zem­plio­rių.

Ro­kiškio ap­skri­ties laik­raštis 1944 metų gruodžio 7 dieną išėjo ki­tu pa­va­di­ni­mu – „Ta­ry­bi­nis Ro­kiškis“. Po sa­vaitės – gruodžio 13-ąją – jis skai­ty­to­jus pa­si­ekė jau dvi­gu­bai sto­res­nis – dviejų lapų. Nu­sta­ty­tas tiks­lus lei­di­nio pe­ri­odišku­mas – laik­raštis skai­ty­to­jus pa­siek­da­vo du kar­tus per sa­vaitę – trečia­die­niais ir šešta­die­niais. Iš vi­so 1944 me­tais pa­si­rodė 40 ra­jo­no laik­raščio nu­me­rių.