Vėjelių ūkyje užaugintų kanapių ir linų sėklos paverčiamos natūraliu šalto spaudimo aliejumi. A.Minkevičienės nuotr.
Vėjelių ūkyje užaugintų kanapių ir linų sėklos paverčiamos natūraliu šalto spaudimo aliejumi. A.Minkevičienės nuotr.

Vietoje nenustygstantis 66 metų Alius Vėjelis iš Palūšnių kaimo (Rokiškio kaim. sen.) kunkuliuoja lyg energijos ir idėjų katilas: jo namų sienos kasmet nusagstomos vis naujais sporto medaliais, o nauji ūkio verslo planai virsta realybe. Per vieną ūkininkavimo naujovę – kanapes – jis net pakliuvo policijos nemalonėn.

Visur pirmas
A.Vėjelio, nenuilstančio sporto aistruolio, laiminčio aukščiausius apdovanojimus šalies, Europos, Rusijos, Ukrainos svarsčių kilnojimo veteranų čempionatuose, ūkininkavimo biografija taip pat ypatinga. Jis pirmasis rajone „išėjo ant savo žemės‘: 1989 m. pagal Ūkininko ūkio įstatymą atsiėmė senelių žemę ir 1991 m. pradėjo ūkininkauti. Pirmas jis ir jaučių fermą įveisė. Tiesa, vėliau, kritus galvijų supirkimo kainoms, ėmėsi auginti kiaules. Pirmasis jis ir naują sodą įveisė, nes planavo užsiimti sodininkyste.
Nors jo sukurtas ūkis, turintis 60 hektarų žemės, dabar perrašytas sūnui, p. Vėjelis vėl kupinas naujų planų ir idėjų plėsti linų ir kanapių plotus. Pagrindinė nauda iš šių kultūrų – kanapių ir sėmenų aliejus. O ką darys iš kanapių stiebų? Gal parduos juos virvių gamintojams ar pats imsis virvių verslo?
Kanapių augintojas sako, jog visko neapžios, nors pabandyti naują veiklos sritį būtų įdomu.
„Mano senelis mokėjo vyti virves, bet ne kanapių, o linų. Kanapinės daug tvirtesnės, bet ir darbo su jomis daugiau“, – dėstė p. Vėjelis. Taigi virvių amato jis greičiausia nesiims. Bet mintis iš kanapių stiebų gaminti statybinę medžiagą arba kurą jį labai vilioja. Tačiau gąsdina didelės investicijos, kurių reikia šio verslo pradžiai.
„Kanapes užsimojau auginti tikrai ne pirmas rajone“, – merkė akį p. Vėjelis, rodydamas maišus sėklų augalo, dėl kurio teisėtumo iki šiol tebekryžiuojamos politikų, teisėsaugos ir verslininkų ietys.
Prieš kelerius metus garsiai nuskambėjo Mataučiznos kaimo (Obelių sen.) kanapių istorija. Kelis hektarus jų auginusius verslininkus teisėsauga tampė po teismus tol, kol Europos Teisingumo Teismas pripažino, jog Europos Sąjungos (ES) įstatymai viršesni nei Lietuvos. ES valstybėse leidžiama auginti pluoštinių veislių kanapes, kuriose narkotinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio – yra ne daugiau kaip 0,2 proc.

Užkliuvo…
Pasinaudojęs ES įstatymų viršenybe, A.Vėjelis pernai pavasarį sumanė pasėti 2,5 ha pluoštinių kanapių. Prieš sėją jis konsultavosi su rajono policija. „Komisariato vadovas pasakė, jog negali man nei uždrausti, nei leisti auginti kanapes. Bet pareigūnai mano lauką stebėjo atidžiai. Tik rudenį sužinojau, kad liepą komisariatas man užvedė administracinių teisės pažeidimų bylą. Tiesa, ji buvo nutraukta, nes laboratoriniai tyrimai patvirtino, jog auginau ne narkotines, o pluoštines kanapes“, – šypsojosi p. Vėjelis, saugantis policijos pranešimą apie nutrauktą tyrimą.
Pasak ūkininko, ilgą laiką mūsų šalyje draustos ir augalu žudiku apšauktos kanapės pamažu sugrįžta į kasdienį žmonių gyvenimą, nes yra labai naudingos sveikatai ir aplinkai.
Pašnekovas sako, jog kanapių sėklos, primenančios mažyčius riešutus, labai skanios paskrudintos, iš jų galima pasigaminti miltų, pieno, prieskonių.
„Tačiau pagrindinis produktas, be abejo, yra kanapių aliejus, turintis daug riebiųjų rūgščių, kurių organizmui reikia kasdien. Tai omega-3 ir omega-6. Tik nereikia pamiršti, kad kanapių aliejaus negalima kaitinti“, – dėstė A.Vėjelis. Esą šis natūralus produktas naudingas imuninei sistemai, sergsti nuo širdies, kraujagyslių negalavimų.
Ūkininkas A.Vėjelis su žmona Maryte kasdien išgeria po šaukštą kanapių ar sėmenų aliejaus, kanapių grūdus pakepina, sutrina ir jais gardina mėsą, žuvies patiekalus, sriubas ir net pyragus. Sako, jog šis pagardas geresnis už įmantrius pirktinius prieskonius.
Nuo senovės kanapės buvo vertinamos ir naudojamos mityboje, medicinoje, buityje ir pramonėje. Istorija besidomintys žmonės žino, jog Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Nepriklausomybės Deklaracija buvo parašyta ant kanapinio popieriaus. Ant kanapių drobės tapė Rembrantas ir Vincentas van Gogas, o buvusio JAV prezidento  Bilo Klintono privačiame lėktuve tiekiamas kanapių alus. Šio augalo aliejus plačiai naudojamos kosmetikoje.

Aliejus, sėklos, tepalas
Numatęs gerą šio augalo perspektyvą, A.Vėjelis įsigijo brangų aliejaus spaudimo įrenginį ir su šeima pasiraitojo rankoves. Tačiau viso kanapių sėklų derliaus – o jo dar turi apie toną –  šiuo buitiniu įrenginiu neperdirbsi.
„Kanapių aliejaus spaudžiame nedaug, nes procesas gana ilgas. Kol kas mūsų produktą vartoja tik šeima, giminės, draugai ir geri pažįstami. Prastų atsiliepimų neturime“, – porino p. Vėjelis.
Kur dės apie toną kanapių? Atsakymo ūkininkas dar nežino. Parduoti jas kaip sėklą ar pačiam jas sėti draudžia įstatymai, sėkla turi būti sertifikuota.

Nuo ligų ir negandų
Auginti kanapes bei spausti jų aliejų A.Vėjelį paskatino užklupę negalavimai ir gydytojas, į kurį sportiškas vyras kreipėsi dėl sąnarių silpnumo ir skausmų.
„Medikas man patarė kasdien vartoti šių augalų aliejų, o nuosėdomis trinti skaudančius raumenis ir sąnarius. Iš pradžių netikėjau. Maniau, brangiais vaistais greičiau pasigydysiu. Bet dabar galiu patarti visiems: kanapių ir sėmenų aliejaus bei jo nuosėdų poveikis sveikatai – neįtikėtinas: po mėnesio procedūrų pamiršau, kad turėjau problemų dėl sąnarių“, – tikino p. Vėjelis. Jam medikai patarė aliejų vartoti profilaktiškai: 1-2 arbatinius šaukštelius prieš valgį. Aliejaus nuosėdomis, kurias pašnekovas vadina tepalu, jis pataria įtrinti skaudančius sąnarius ar raumenis ir aprišus šiltai palaikyti apie pora valandų.

Nereiklus ir neužterštas
Pernai Vėjelių ūkyje užderėjo 2,5 ha kanapių, iš vieno hektaro byrėjo iki pusės tonos sėklų. Anot pašnekovo, auginti šiuos augalus – nebrangu, nes jie labai gyvybingi,  gerai dera be jokių pesticidų ir trąšų, be to, iš dirvų „išprašo“ piktžoles ir taip pagerina dirvožemį. Į dilgėles panašių ir iki 3 m augančių kanapių kaimynystės kiti augalai nelabai mėgsta. Tačiau ir jos, kokios gajos bebūtų, turi priešų. Tai – zylės, žvirbliai, varnėnai ir kiti sėklomis mintantys smulkūs sparnuočiai. Būtent jie „nukėlė“ nemenką dalį bręsti pradėjusio kanapių derliaus. „Paukščiai vengė tik pakrūmėje esančio kanapių lauko, nes krūmynuose gyvena daug vanagų. Šie puldavo mažų sparnuočių „debesį“, nusitaikiusį į kanapes, ir apgindavo mano turtą“, – vanagų kaimynyste džiaugėsi pašnekovas.

Mėlynuoja ir linai
Vėjelių ūkyje pozicijas atsikariauja ir mūsų krašte pamiršti linai, nuo seno žinomi ir vertinami kaip gero aliejaus žaliava. Pasak p. Vėjelio, linų sėmenų aliejus nauda žmogaus sveikatai beveik nenusileidžia kanapiniam.
„Šį aliejų specialistai vertina kaip maisto papildą ir profilaktikos priemonę nuo įvairių ligų ar negalavimų. Jis padeda raumenims greičiau atsigauti po mankštos, teikia organizmui energijos, reguliuoja kraujospūdį. Girdėjau, kad šį aliejų vartoja artritu sergantys, svorį metantys žmonės, nes jis skatina riebalų deginimą“, – dėstė pašnekovas, tą patvirtindamas savo pavyzdžiu – trykštančia sveikata ir energija.
Sakoma, jog gydymo tikslams sėmenų aliejus vartojamas nuo senovės graikų ir Romos laikų, žinoma, jei jis  natūralus, pagamintas iš nemodifikuotų sėmenų.
Nors šalto spaudimo sėmenų aliejaus kaitinti nerekomenduojama, tačiau šeima jame kepė blynus, virė spurgas. Šiuo aliejumi tinka gardinti košes, raugintus kopūstus, sūdytus grybus, salotas bei sriubas.

Aldona MINKEVIČIENĖ

CBD aliejus

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: