Ne vienas savo verslą pradėjęs žmogus turi ambicijų užkariauti pasaulį ir tapti stambiausia bei vartotojų labiausiai vertinama konkrečios srities įmone. Tačiau vieniems šie planai žlunga dėl skubėjimo plėstis, kitiems priešingai – dėl delsimo. Tad kada tikslingiausia planuoti smulkaus verslo plėtrą?
„Verslo plėtojimas be klaidų praktiškai neįmanomas“
VšĮ „Versli Lietuva“ specialistė Ina Smalinskienė (nuotr.) konsultuoja jaunuosius verslininkus klausimais, susijusiais su verslo steigimu ir plėtra.
Pasak pašnekovės, mūsų rajone dažniau steigiami smulkesni verslai, o stambiųjų – reta, tad verslo plėtros mažai: „Vos vienas kitas ryžtasi kurti didesnį verslą ir ieško programų ar paramų verslo plėtrai. Smulkiajame versle dažniausiai dirba patys steigėjai ir net nesamdo darbuotojų. Jie užsiima viena veikla, pavyzdžiui, automobilių remontu ar statybos darbais. Dirba išsipirkę verslo liudijimą ir dažniausiai apie plėtrą negalvoja. Norintiesiems imtis verslo siūlau neskubėti steigti įmonių, o padirbėti turint verslo liudijimą: mat nepavykus, įmones likviduoti daug sunkiau nei tiesiog nebepirkti verslo liudijimo.“
Anot specialistės, kiekvieno verslo plėtojimas skiriasi, tačiau bet kokiu atveju prieš plėsdamasis verslininkas turi išanalizuoti rinką. „Galvojant apie veiklos išplėtimą, reikia nuodugniai ištirti rinką, išsiaiškinti, ar numatyta paslauga reikalinga, koks bus jos pateikimas klientui. Nereikia pulti aklai. Tai – pagrindinis dalykas. Kartais tik atrodo, jog plėstis nėra sunku, bet kai pradeda, būna visko. Reikia gerai apmąstyti rinkodarą. Svarbiausia pagalvoti, ar tokiame mažame mieste kaip Rokiškis paslauga bus paklausi. Be to, kiekvienai plėtrai reikia turėti dalį savų lėšų. Net siekiant paramos plėstis per įvairius Europos Sąjungos finansuojamus projektus, šimtaprocentinio apmokėjimo tikėtis negalima, dažniausiai reikia 40–50 proc. savo indėlio. Sėkmė priklauso nuo savininko ir jo darbuotojų, o verslo plėtojimas be klaidų praktiškai neįmanomas“, – teigė I. Smalinskienė.
***
Plečiasi po pusmečio veiklos
Pamažu plečiasi ir miesto centre pavasarį atidaryta mėsa bei mėsos gaminiais prekiaujanti parduotuvė „Ilnada“.
Individualiosios įmonės vadovė Alvyda Kuolienė (nuotr.) sakė kartu su kolegėmis nusprendusios įsirengti mėsos rūkyklą: „Tai bus įprasta nedidelė rūkykla, kokios anksčiau būdavo kaimuose. Dideliam rūkymo cechui įrengti neturime lėšų, o ir poreikio nėra. Dirbdamos parduotuvėje pastebėjome, kad rūkytų gaminių paklausa tarp rokiškėnų didesnė, todėl nusprendėme, kad būtų pravartu turėti rūkyklą, žinoma, legalią.
Kada geriausia plėstis? Tai priklauso nuo daugelio dalykų. Tikriausiai reikia išlaukti palankaus laiko. Kai atidarėme parduotuvę, mes irgi nežinojome, kaip mums seksis, kiek turėsime pirkėjų.“
Anot A. Kuolienės, rūkyklos įrengimo darbai jau pradėti, tačiau plėtrai nesinaudojama jokia parama. „Viską darome savomis lėšomis: visi pinigėliai sukaupti iš uždarbio. Kodėl nesikreipėme paramos? Abejoju, ar dėl tokios mažos rūkyklos įrengimo galima pretenduoti į kokią paramą ir ją gauti. O dėl klaidų… Iki šiol sunkumų nebuvo, neteko dėl nieko gailėtis“, – teigė pašnekovė.
„Gimtojo…“ paklausta apie antros parduotuvės atidarymą mieste, verslininkė atsakė: „Kol kas apie tai negalvojame. Rokiškis nėra toks didelis, kad jaustume poreikį atidaryti dar vieną parduotuvę kitoje miesto vietoje.“
***
Europiniams projektams tik laiką gaišo
Rokiškyje įsikūrusi įmonė „Snetlauža“ veiklą pradėjo nuo darbo įrankių nuomos, o dabar klientams jau siūlo automobilių serviso ir švarinimo paslaugas.
Įmonės direktorius Richardas Laužadis (nuotr.) pasakojo, kad plėsti teikiamų paslaugų spektrą sugalvojo bėgant laikui: „Pirmiausia pradėjome teikti įrankių nuomos paslaugas. Nors ir ši paslauga atsirado… ne nuo įrankių pirkimo, o nuo patikimo ir darbštaus žmogaus suradimo. Plėsti veiklos sritis skatino ne tai, kad Rokiškyje kažko trūko, o tai, kad tame pastate, kuriame įsikūrėme, buvo laisvos vietos. Įtakos servisui atsirasti turėjo ir tai, kad sutikome žmogų, kuris puikiai atlieka automobilių remonto darbus. Laikui bėgant pagalvojome, kad, be minėtų paslaugų, rokiškėnams galėtume pasiūlyti ir automobilių valymo. Dirbdamas matai, kur dar gali išsiplėsti, tad servise ėmėme tvarkyti purkštukus bei teikti elektriko paslaugas. Augo ir valymo darbų poreikis – žmonės teiraudavosi, ar neišvalytume jų kilimų, todėl pradėjome važinėti į namus. Viskas vyko palaipsniui, savaime. Kai kūrėme įmonę, konkrečių vizijų, ką ir po ko darysime, tikrai neturėjome. Nesidomėjau, kiek mieste konkurentų, neanalizavau rinkos ir poreikio, nes, bet kokiu atveju, jei turi gerą darbuotoją, darbų visada atsiras.“
Verslininkas tikino, jog visus plėtros planus įgyvendina savomis lėšomis. „Jokios valstybinės institucijos to daryti nepadeda. Net, pasakyčiau, kenkia, organizuodamos įvairius patikrinimus ir kraudamos ant pečių mokesčius. Kokias klaidas padarėme plėsdamiesi? Didžiausia ta, kad mėginome prašyti pagalbos rašydami įvairius projektus Europos Sąjungos paramai gauti. Tikėjomės pagalbos, tačiau nieko nepasiekėme, tik sugaišome laiką. Mano patarimas pradedantiesiems būtų toks: plėsti verslą patiems, iš savų, uždirbtų lėšų. Neieškoti jokios pagalbos, nes užkraus procentus, mokesčius ir „suvalgys“ tą mažą įmonę… O jei turi galvą ant pečių, pats planuoji ir savarankiškai viską darai, klaidų nelabai ir padarysi. Protingai dirbant tikrai pavyksta susitaupyti plėtrai, juk vyksta darbas, gauni pajamas. Svarbiausia – nebijoti daug dirbti“, – dėstė R. Laužadis ir patikino dėl verslo plėtros konsultacijų ar patarimų niekur nesikreipęs.
***
Laikas – pinigai
Ne vienerius metus sėkmingai veikiančios ir plėtrą vykdančios UAB „Daivida“ generalinis direktorius Vidmantas Kanopa (nuotr.) turi ką patarti jauniems verslininkams: pirmiausia viską gerai pasverti, tačiau neuždelsti.
„Mūsų įmonė taip pat vykdo plėtrą, tad galiu pasakyti, jog tai visada reikalauja didesnių sąnaudų. Galvojant apie plėtimąsi, pirmiausia verslininkas turi būti tam pasiruošęs ekonomiškai. Reikia viską labai gerai apgalvoti, pasiskaičiuoti. Jei planuojama plėtrai išskirti, sakykim, 5 tūkst., būtinai reikalingi 2 ar 3 tūkst. nenumatytiems dalykams. O jų tikrai atsiras, nors ir kaip gerai būtum viską apgalvojęs. Taigi geriau nerizikuoti ir sukaupti sumą ne tik numatytiems darbams. Yra nemažai atvejų, kai verslininkai „pridegė“ būtent pradėję plėtrą, nes tai pareikalavo didesnių investicijų, o gauti jų greitai nebuvo galimybės.
Palankus laikas plėstis? Pats verslininkas tai turi jausti. Žinoma, labai ilgai laukti nereikia, nes belaukdamas gali pavėluoti: atsiras konkurentai, o gal ir tavo prekė ar paslauga nebebus tokia nauja bei reikalinga rinkai. Kalbant apie verslo ar įmonės plėtrą labai tinka posakis: laikas – pinigai“, – jauniesiems verslininkams patarė generalinis direktorius V. Kanopa.
Projektą iš dalies remia Rokiškio rajono pagalbos smulkaus ir vidutinio verslo subjektams fondas
Miglė Katinauskienė
