Šie metai Lietuvai ir mūsų rajonui lemtingi: stovime prie euro slenksčio. Kirba abejonės, ar atsisveikinę su litu, prarasime tik vieną valstybės simbolių? O gal prarasime ir kai ką daugiau: ištuštės piniginės, brangs prekės, sulėtės šalies ūkio plėtra? Apie šiuos nuogąstavimus bei rajono plėtros galimybes, pastangas mažinti nedarbą ir emigraciją su ūkio ministru Evaldu GUSTU kalbėjosi žurnalistė Sveta VITKIENĖ.
– Ministre, ar Jūs pats tikite, kad, įvedus eurą, nešoktels viso ko kainos? Rokiškis – eurą jau turinčios Latvijos pašonėje, iki mūsų iš kaimynų atsklinda žinių, kad, pabrangus produktams, latviai juos stengiasi pirkti Lietuvoje. Kaip ramintumėte gyventojus?
– Siekiant apsaugoti vartotojus nuo kainų didėjimo, Nacionaliniame euro įvedimo plane yra nustatytos priemonės, kurios padės užtikrinti, kad įvedant eurą kainos būtų perskaičiuojamos ir skelbiamos tinkamai, t. y. kainų stebėsena, kontroliuojančių institucijų tikrinimai prekybos ir paslaugų teikimo vietose, pažeidėjų viešinimas ir finansinės sankcijos. Atsakingos institucijos prižiūrės, kaip verslininkai laikosi nustatytų reikalavimų.
Tam, kad vartotojams būtų lengviau įprasti prie euro, prekybos ir paslaugų teikimo vietose verslininkai įpareigoti nurodyti kainas abejomis valiutomis: litais ir eurais. Tikėtina, kad jau vasaros pabaigoje kainos bus rodomos ir litais, ir eurais.
Eurą įsivedusių šalių patirtis rodo, kad dėl apvalinimo ir kitų veiksnių vienkartinis kainų lygio padidėjimas po euro įvedimo gali svyruoti apie 0,2-0,3 proc.
Daugiau – ketvirtadienio GR.
