Ateinantį sekmadienį bus minima Medicinos darbuotojų diena. Ta proga pradedame pasakojimą apie VšĮ Rokiškio rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centro kolektyvą. Šįkart – apie aštuoniolika kilometrų nuo Rokiškio nutolusią Obelių ambulatoriją bei gydytojų Virginijos Daščioraitės ir Irenos Saikalienės ne pirmą dešimtmetį draugėn buriamą darbuotojų komandą, kurios rankose – beveik pustrečio tūkstančio mūsų rajono gyventojų sveikata.
Nedidelėje ambulatorijoje –
visos būtiniausios paslaugos
Prieš šešerius metus iš senų patalpų į moderniai įrengtas naujas (Stoties g. 2) persikėlusioje Obelių ambulatorijoje prisiregistravę 2 tūkst. 436 Obeliuose ir apylinkėse gyvenantys asmenys, iš jų 405 – vaikai iki 18 metų.
Pirmadieniais-penktadieniais pacientams atviroje ambulatorijoje prieinamos visos būtiniausios paslaugos: šeimos gydytojo apžiūra bei konsultacija, čia pat, gydytojo kabinete, atliekama elektrokardiograma, įvairūs kraujo tyrimai (bendro cholesterolio kiekio, gliukozės, CRB koncentracijos kraujyje nustatymas ir kt.), šlapimo tyrimas, išmatų tyrimas užslėptam storosios žarnos kraujavimui nustatyti, vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų, priešinės liaukos bei storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos, atliekama regos patikra, daromos lašinės infuzijos, perrišamos ir tvarstomos žaizdos, atliekami masažai, pildomi dokumentai kompensacinei technikai gauti, specialiesiems poreikiams bei darbingumo lygiui nustatyti ir kt.
„Jei dėl kokių nors priežasčių kartais čia tenka užsukti didmiesčių gyventojams, šie paprastai lieka maloniai nustebę… Įpratę prie didžiulių eilių ir nemažai laiko užimančio vaikščiojimo iš vieno kabineto į kitą, jie iš pradžių nepatiki, jog, pavyzdžiui, elektrokardiogramą įprasto vizito metu tiesiog savo kabinete gali atlikti šeimos gydytojas. Nesuvokiama jiems ir tai, kad priduoti kraują visiems būtiniausiems tyrimams įmanoma vos per pora minučių tiesiog užsukus į greta esantį kabinetą…“ – keletą darbo ir lankymosi nedidelėje ambulatorijoje privalumų paminėjo 32-us metus Obelių ambulatorijoje besidarbuojanti bendrosios praktikos gydytoja I. Saikalienė.
Dešimties darbuotojų kolektyvas
Užtikrinti sklandų ir savalaikį paslaugų teikimą Obelių ambulatorijoje padeda ranka rankon dirbanti dešimties žmonių komanda: ambulatorijos vedėjos, vidaus ligų gydytojos V. Daščioraitės ir bendruomenės slaugytojos Loretos Pipinienės „tandemas“, bendrosios praktikos gydytojos I. Saikalienės ir bendruomenės slaugytojos Romos Keliačienės „duetas“, bendrosios praktikos slaugytoja Donata Krikščiukaitienė, laborantė Danutė Mikalkėnaitė, registratorė Virgina Stukaitė, vairuotojas Vytautas Dainys, masažuotoja Rasa Mažeikienė ir ūkio dalies darbuotoja Birutė Stainienė. „Dauguma ambulatorijos darbuotojų čia dirbame ne vieną dešimtmetį, tad su kai kuriais pacientais spėjome drauge užaugti ir pasenti. Kolektyvui veikiant išvien lyg tvirtam kumščiui, vienas kitą palaikant ir suprantant kito darbo svarbą savaime sukuriama pacientui palanki, jį ekstremaliomis sąlygomis nuraminanti atmosfera. Žinoma, nesame dievai ir kartais suklystame, bet pacientų parodomas pasitikėjimas mumis yra svarbiausias „variklis“ siekti savo tikslų: laiku nustatyti ligą ir parinkti tinkamą gydymą“, – sakė Obelių ambulatorijos vedėja V. Daščioraitė.
Kai nieko nekaltini ir savęs negaili…
Ne sykį rajono gyventojų „Geriausio mediko“ rinkimuose tituluota V. Daščioraitė prisipažįsta, jog būti gydytoja norėjo nuo mažens. „Ligi šiol pamenu, kaip mamai tvarstant opomis nusėtas močiutės kojas visus skubėdavau raminti, kad užaugusi jas būtinai išgydysiu…“ – šypteli ji ir sako, kad darbe vadovaujasi savo dėstytojo taiklia mintimi: „Jeigu jau pasirinkai tokią profesiją, tai nieko nekaltink ir savęs negailėk…“ Matyt, būtent dėl tokios gyvenimo filosofijos šiai gydytojai savaime suprantamos ir 28-erius metus trunkančios kasdienės kelionės iš Kavoliškio (kur ji gyvena) į Obelius, ir su darbo valandomis nesibaigiantis rūpestis kitais… „Mediko darbe sudėtinga – viskas… Kiekvienas pro akis „praslydęs“ simptomas – skaudulys visam gyvenimui“, – pripažįsta gydytoja, o paklausta, kas padeda savyje išlaikyti vidinę ramybę, kuri yra būtina gydytojui, sako: „Tikėjimas Dievu ir bent retkarčiais ištaikoma proga skirti laiko sau ir savo pomėgiams.“ Pasirodo, namisėda save vadinančiai gydytojai idealiausias laisvadienis ar poilsis asocijuojasi tik su puodeliu kavos, gera knyga ir jai patinkančios klasikinės instrumentinės muzikos plokštele… „Žinoma, kartais labai norėtųsi ir kad grindys būtų švariau išplautos, ir kad spintoje drabužiai būtų tvarkingiau sulankstyti, tačiau viskam tiesiog ne visada užtenka laiko“, – šypsosi ji, o paprašyta išduoti bent vieną žemišką savo silpnybę, juokdamasi prisipažįsta, jog labai mėgsta pirtį ir bandeles…
„Sąžininga, taktiška, rami. Mano bendražygė ir pagalbininkė“, – mėgindama nuo savęs nukreipti dėmesį apie savo kompanionę – bendruomenės slaugytoją L. Pipinienę – pasakoti ima gydytoja ir pabrėžia komandinio darbo būtinybę mediko profesijoje. „Paprastai seselei pacientai išsipasakoja daugiau nei gydytojai, todėl tarpusavio sutarimas – be galo svarbus“, – pripažįsta ji ir bando išvardinti bent mažą dalį darbų, kurie gula būtent ant šios srities darbuotojų pečių: dokumentų pildymas, pacientų informavimas ir nukreipimas į jiems priklausančias įvairias prevencines programas ir kt.
Apie „tremtyje“ atrastą šilumą
ir paprastus žmones
Gretimame ambulatorijos kabinete besidarbuojanti šeimos gydytoja I. Saikalienė Obelių apylinkėse gyvenančiųjų sveikata rūpinasi jau 32-us metus. Iš Pasvalio kilusi gydytoja pripažino, jog gavusi paskyrimą dirbti Obeliuose, pirmus metus jautėsi lyg ištremta… „Labai nenorėjau… Ligi šiol atminty išliko pirmą sykį pamatytos prastos darbo sąlygos senojoje ambulatorijoje. Tačiau viską atpirko čia surastas kolektyvas“, – sakė ji ir pridūrė, jog sąžiningai pietumis paminimas kiekvieno kolektyvo nario gimtadienis, nuoširdžiai su visais pasidalinami gyvenimo džiaugsmai ar skauduliai darbe suformavo šiltą, santykius šeimoje primenančią atmosferą.
Į šeimos gydytojos I. Saikalienės kabinetą užsuka jaunoji Obelių apylinkių karta. „Anksčiau situacija būdavo visiškai kitokia: beveik visi iškvietimai į namus būdavo pas sunegalavusius vaikus, tuo tarpu dabar dauguma pacientų – vyresnio amžiaus žmonės. Apylinkė sparčiai sensta, tą rodo ir daugiau nei perpus per tuos tris dešimtmečius sumažėjęs ambulatorijoje registruotų vaikų iki 18 metų skaičius“, – pastebi gydytoja. Pasak jos, pastarasis pokytis lėmė ir pakitusią darbo specifiką: vis dažniau nuvykus į iškvietimą paaiškėja, jog ambulatorijos gydytojo pagalbos prireikė vienišumo, artimųjų dėmesio stokos nepakeliančiam, išsipasakoti savo bėdas norinčiam senoliui.
Jau trylika metų į pagalbą vietos žmonėms gydytoja I. Saikalienė skuba padedama bendruomenės slaugytojos R. Keliačienės. Kadaise savo gyvenimą su žurnalistika, daile arba juvelyrika susieti ketinusi R. Kaliačienė sako nė kiek nesigailinti galiausiai pasirinkusi žemišką bendruomenės slaugytojos profesiją, nes ši visuomet jai leidžia išlikti arti žmogaus. „Savaime suprantama, pasitaiko ir labai skaudžių akimirkų. Ypač širdį suspaudžia matant nedarnioje, asocialioje šeimoje pusbadžiu augančius vaikus… Tokiais atvejais visada pasinaudojame darbo nedidelėje ambulatorijoje teikiamu didžiausiu privalumu – žinojimu – ir pagalbos reikalingą šeimą stengiamės sušelpti ir savų vaikų išaugtais drabužėliais, ir dar kuo nors“, – neslėpė ji.
Svarbus kiekvieno indėlis
Be jau minėtų gydytojų ir bendruomenės slaugytojų, Obelių ambulatorijoje dirba dar 6 žmonės: bendrosios praktikos slaugytoja D. Krikščiukaitienė, laborantė D. Mikalkėnaitė, registratorė V. Stukaitė, vairuotojas V. Dainys, masažuotoja R. Mažeikienė ir ūkio dalies darbuotoja B. Stainienė. Kiekvieną dieną jie atlieka ne mažiau svarbius ir reikalingus darbus tam, kad ambulatorijoje apsilankę pacientai gautų visas jiems tuo momentu reikalingas paslaugas.
Ant 31-erius metus ambulatorijoje dirbančios D. Krikščiukaitienės pečių gula lašinių infuzijų darymas, žaizdų tvarstymas ir visa kita, ko tik gali prireikti sunegalavusiam žmogui. Tuo tarpu laborantės D. Mikalkėnaitės kasdienybė – kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai. Registratorės V. Stukaitės pareiga – nuo ankstaus ryto kantriai klausytis kiekvieno vis skirtingų negalavimo istorijų, jei reikia – paguosti ir nuraminti vizitą pas gydytoją planuojantį asmenį. „Darbas nedidelėje ambulatorijoje teikia savotiškų privalumų, pavyzdžiui, daugeliu atvejų telefono ragelyje vos išgirdusi žmogaus balsą automatiškai imi pildyti registracijos dokumentus jo vardu, nors jis dar ir neprisistatė…“ – sako V. Stukaitė.
„Būtina paminėti ir mūsų vairuotoją Vytautą. Be jo ir toliau pas pacientus tektų skubėti pėsčiomis, dviračiu ar nuosavu automobiliu“, – sako kolektyvo moterys ir taip išsiduoda jį be galo globojančios.
„Tiesą sakant, kai daugiau kaip prieš dvidešimtmetį čia perėjau dirbti iš vyriško kolektyvo – buvo neramu. Galvojau, kad bus nekas vienam moterų kompanijoj… bet greitai įsitikinau, jog nerimauti nėra dėl ko“, – šypsosi V. Dainys.
„Labai svarbus kiekvieno ambulatorijos darbuotojo indėlis. Vienodai reikšminga ir tinkamai sutvarstyta žaizda, ir atliktas tyrimas, laiku nustatyta liga, parinktas gydymas, atliktas masažas, reikiamu momentu ištartas paguodos ar padrąsinimo žodis, švariai išplautos ambulatorijos grindys“, – pristatydama savo kolektyvą pastebėjo ambulatorijos vedėja, gydytoja V. Daščioraitė.
Pradėję savo viešnagę Obelių ambulatorijoje, kitą kartą pakviesime užsukti į svečius pas pandėliečius ir juodupėnus…
Užs. 805
