Prastai pasijutęs žmogus kreipiasi į medikus ir kiek įmanoma aiškiau nupasakoja savo negalavimus. Susirgus keturkojui šeimos nariui atsakymo į klausimą „Ką skauda?” – nesulauksi. Tokiais atvejais rokiškėnai su sunegalavusiais augintiniais pagalbos kreipiasi į vieną iš dviejų miesto veterinarų: Edmundą Užupį arba Petrą Šešką.
Tyrimams – modernūs aparatai
Iš Kauno į Rokiškį dirbti atvykęs Edmundas Užupis veiklą pradėjo daugiau nei prieš dešimtmetį: „Viskas prasidėjo nuo veterinarinės vaistinės. Tačiau atėję pirkti, žmonės pradėdavo klausinėti apie sunegalavusį augintinį, konsultuotis vienu ar kitu klausimu, tad pagalvojau, jog būtų paranku šalia įkurti veterinarijos kabinetą. Tiesą pasakius, dabar baisu prisiminti darbo pradžią. Tuometinės ir dabartinės darbo sąlygos – nepalyginamos. Pradžioje pagrindinis darbo įrankis buvo švirkštas, sunkesnes ligas nustatinėdavom apčiuopos būdu. Dabar turime keletą naujų aparatų, o veterinarijos gydykloje gyvūnams atliekamas šlapimo, kraujo biocheminis bei bendrasis, kitaip – morfologinis, kraujo tyrimas. Pastarajam atlikti prieš porą mėnesių įsigijom ganėtinai brangų, 15 tūkst. Lt kainavusį aparatą kartu su 400 Lt vertės reagentų komplektu. Investicijos tikrai nemenkos, vien kai kurie operacijoms atlikti skirti įrankiai kainuoja maždaug po 200 Lt, nepigus ir šių įrankių sterilizatorius. Aišku, dezinfekuoti juos po operacijų galima ir virinant puode… Bet šitaip dirbdamas tiesiog prarasčiau klientus. Visgi modernėti dar yra kur: galėčiau įsigyti rentgeno aparatą, bet jo kaina siekia 100 tūkst. Lt, o nedideliame mūsų mieste jis ne taip dažnai reikalingas.”
„Ar verta gydyti”?
Veterinaras tikino, kad modernizuoti įrangą buvo būtina, nes gyvūnai, lygiai taip pat kaip žmonės, serga įvairiomis ligomis: ir inkstų nepakankamumu, ir sąnarių, širdies ligomis… Greitai ir tiksliai diagnozei būtini nepigūs tyrimai (nuo 9 iki 130 Lt). Brangiausiai atsieina gyvūno tyrimas įtariant keletą ligų. Paklaustas, ar dažnas rokiškėnas ryžtasi mokėti didelius pinigus už gyvūno gydymą, E. Užupis šypsosi: „Būna atvejų, kai atnešę sergantį žiurkėną, žmonės klausia – ar verta jį gydyti? Tokiu atveju jiems atsakau klausimu – ar verta žiurkėną auginti? Žmogus gali apytiksliai paskaičiuoti, kiek kainuos karvės gydymas, ir lyginti, ar pardavus jos pieną grįžtų bent dalis gydymui skirtų išlaidų. O kaip gali apsimokėti gydyti žiurkėną? Viskas priklauso nuo žmogaus požiūrio. Vieni vos įėję skuba pasakyti, kad už augintinio gydymą pasiruošę mokėti ne daugiau 50 Lt. Kitiems kaina nerūpi, svarbiausia, jei įmanoma – kad gyvūnas pasveiktų. Tačiau tikrai ne visi ryžtasi aukoti didelę sumą sergančio augintinio gydymui.”
Populiariausios paslaugos
Rokiškėnai ir aplinkinių miestelių gyventojai į E. Užupį kreipiasi įvairiais klausimais: „Populiariausia paslauga, be abejo, kačių ir šunų sterilizacija, kastracija. Džiaugiuosi, kad žmonės po truputį darosi sąmoningesni: gyvūną sterilizuoti vis dažniau ryžtasi kaimų gyventojai, supranta, kad geriau vieną kartą sumokėti ir ramiai gyventi nesukant galvos dėl nelaukto šeimos pagausėjimo. Į veterinarijos kabinetą žmonės atveda augintinius profilaktiškai patikrinti, skiepyti, ženklinti. Šiltuoju metų laiku gyvūnams pavojų kelia erkės. Nuo šių parazitų įkandimo šuo ar katė gali labai sunkiai susirgti. Kad nereikėtų leisti daug pinigų augintinio gydymui, visada žmonėms patariu pavasarį, vos atšilus, naudoti vaistus, skirtus erkėms atbaidyti. Tačiau pastebėjau, kad žmonių lūkesčiai dažnai būna per dideli. Dauguma įsivaizduoja, kad šuniui užlašinus tokių vaistų, erkės prie jo visai nekibs. Šie vaistai nėra šimtaprocentiniai. Gali būti, kad 9 iš 10 jie bus veiksmingi, o tam vienam – ne. Bet geriau išbandyti keletą rūšių, nei palikti gyvūną likimo valiai tikintis, kad jam erkė neįsisiurbs. Tokie vaistai tinka ir blusoms naikinti, kurių taip pat pagausėja šiltuoju metų laiku.”
Veterinaras akcentuoja, kad atėjus karščiams svarbiausia saugoti augintinį nuo perkaitimo. „Labiausiai saugoti reikia šunis. Katės – savarankiškos ir nuo kaitros pasislėps atradusios kokį vėsų kampelį. Tuo tarpu šunis žmonės dažnai vežasi kartu su savimi į gamtą, kartkartėmis juos palieka įkaitusiame automobilyje. Džiaugiuosi, kad mano darbo praktikoje tokių atvejų daug nebuvo. Svarbiausia karštą dieną šuniui palikti didelį dubenį švaraus, vėsaus vandens, jei yra galimybė ir šuo mėgsta maudytis, galima jį pašlakstyti vandeniu,” – patarimus dalino E. Užupis.
Egzotikos Rokiškyje nedaug
Dažniausi veterinaro pacientai – šunys ir katės. „Kartą kreipėsi žmogus, prašydamas apžiūrėti iguaną. Atsisakiau, nes nežinojau, kaip tinkamai galėčiau šiuo gyvūnu pasirūpinti. Mūsų mieste jų niekas nelaiko, todėl neturiu pakankamai praktinių įgūdžių. Į kabinetą buvo atnešę vėžlį, tačiau tokie egzotiniai gyvūnai taip pat nėra populiarūs. Vienu metu jautėme naminių šeškų pagausėjimą, atsimenu, nusipirkau keletą nepigių knygų apie šiuos gyvūnėlius, jų ligas ir gydymą. Tačiau šeškai irgi neišpopuliarėjo,” – pasakojo pašnekovas.
E. Užupis pastebėjo, kad rokiškėnų namuose daugėja augintinių iš prieglaudų: „Gera žinoti, kad ne visi žmonės abejingi paliktiems gyvūnams. Rokiškyje populiariausios šunų veislės tebėra vokiečių aviganiai, labradorai, Jorkšyro terjerai, Berno aviganiai.”
Darbe nutinka visko
E. Užupis tikino: iškilus skubiam atvejui neatsisako padėti, tačiau prasitarė, kad žmonės linkę tuo piktnaudžiauti. „Kartais naktį skambina ir klausia, ką daryti su trečią savaitę vemiančiu šunimi ar kate… Žinote, tokiu atveju tikrai galima palaukti iki ryto, jei jau delsė tris savaites. Negaliu sakyti, sulaukiu ir rimtų skambučių. Prieš porą dienų apie 22 val. vakaro paskambino žmonės ir prašė pagalbos, nes jų šunį stipriai apkandžiojo kitas šuo. Ėjau į kabinetą ir laukiau, kol atvežė tikrai siaubingai sužalotą augintinį. Deja, vargšelį teko užmigdyti… Pamenu, kartą žmonės atvežė salietros prisiėdusį šunį. Laimei, šeimininkai matė ir galėjo tiksliai pasakyti, nuo ko šuo negaluoja. Išgydėm,” – pasakojo veterinaras.
E. Užupis sakė, kad pagrindinis reikalavimas šeimininkui, atėjusiam su šunimi į kabinetą – sugebėti augintinį sutramdyti: „Pavyzdžiui, atveda didžiulį, sunkiai tramdomą šunį skiepyti. Nors ir su antsnukiu, bet išsigandęs šuo tampa agresyvus, o šeimininkai patys bijo prie jo prieiti. Ima pasakoti, kad augintinis apkandžiojęs visus šeimos narius, tačiau kai pasiūlau šunį užmigdyti, žmonės labai supyksta ar pradeda verkti, kad jiems gaila. Taip, tada auginkite šunį, tegu jis visus kandžioja, visi jo bijos, ir nemigdykit vien dėl to, kad gaila. Šuo – atsakomybė: jį reikia auklėti, dresuoti, net iš didelės meilės negalima leisti lipti ant galvos.”
Mobilus veterinaras
Trisdešimt metų gyvūnų gydytoju dirbantis rokiškėnas Petras Šeškas save vadina mobiliuoju veterinaru. Jo darbo diena nė iš tolo neprilygsta daugumos įsivaizduojamai dienai: „Turiu savo darbo kabinetą, tačiau jame būnu labai retai. Dažniausiai užsuku tik valandėlei iš ryto, o paskui – pavakary. Tačiau visi rokiškėnai ar aplinkinių miestelių gyventojai žino, kad norint su manimi susitikti veterinarijos kabinete, reikia skambinti ir tartis iš anksto. Kad žmonėms nekiltų nepatogumų, per savo darbo metus nė karto nekeičiau telefono numerio. Kadangi užsiimu daugiau stambių gyvūnų priežiūra, jų gydymu, mano darbo valandos yra neribotos. Esu sudaręs sutartis su ūkininkais dėl jų gyvulių priežiūros, tad kartais tenka ir naktimis važiuoti apžiūrėti sunegalavusios karvės ar arklio. Esu įsipareigojęs atlikti visus būtinus tyrimus, gydyti. Juokaujame, kad veterinariniai darbai – nuo ragų iki kanopų. Naminiams gyvūnėliams atlieku smulkias operacijas, suteikiu pirminę pagalbą, skiepiju, jei augintiniui reikia kokių nors vaistų – jų nuperku, jei turiu pats atsivežęs – parduodu.”
P. Šeškas pasakojo, kad galvijams atliekamų tyrimų kaina – diskusijų objektas. Pasak jo, yra nustatyti orientaciniai reagentų įkainiai, o kiek tai kainuos žmogui, priklauso nuo suteiktų paslaugų kiekio: „Jei mane kviečia atvykti 30 km nuo Rokiškio dėl vienos karvės, žinoma, vizito kaina tokiam žmogui bus didesnė, nei ūkininkui, pas kurį vykstu tirti didelės karvių bandos. Tačiau aš visada sakau, kad reikia ir galima kalbėtis, derėtis.”
Reikia papildomos veiklos
Daugybę metų rokiškėnų gyvūnus gydantis P. Šeškas tikino, kad versdamasis vien tik smulkių gyvūnų priežiūra – nepragyventų: „Rajone yra septyni su licencijomis dirbantys veterinarai, tačiau visi jie dar turi papildomos veiklos. Žinoma, daug geriau būtų šaltą žiemą sėdėti šiltame kabinete, tačiau kartais situacija tokia, jog per savaitę sulauki vos keleto negaluojančių klientų. Tektų tiesiog sėdėti ir laukti. Nereikėtų investuoti į geresnį automobilį ir ne tam, kad pasirodytum prieš kitus, o tam, kad nuvykus pas ūkininką nereikėtų baimintis įklimpti ir neišvažiuoti. Dabar, atsiradus laisvai minutei, tvarkau susikaupusius dokumentus, pildau deklaracijas.”
Projektą iš dalies remia Rokiškio rajono Pagalbos smulkiems ir vidutinio verslo subjektams fondas.
Miglė KATINAUSKIENĖ
