Rokiškio rajono vietos veiklos grupė (VVG) administruoja 8,980 mln. litų vertės projektą "Rokiškio rajono kaimo vietovių plėtros strategija", finansuojamą Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Vos spėję įvertinti pirmojo kvietimo projektus, rokiškėnai jau sutelkė jėgas antrajam etapui.
Apie pirmojo kvietimo ypatumus "Gimtasis Rokiškis" kalbėjo su mūsų rajono VVG pirmininke Raimonda STANKEVIČIŪTE-VILIMIENE.

- Pakomentuokite skaitytojams keleto milijonų litų vertės projektą.
- Vietos projektams pagal Rokiškio rajono kaimo vietovių plėtros strategiją skirta 7,480 mln. litų. Užbaigėme pirmojo kvietimo, raginusio pildyti projektų paraiškas, etapą: per šį laikotarpį VVG valdyba priėmė sprendimą finansuoti 23 vietos projektus. Bendra jiems skirtos paramos suma siekia 1 726 518 Lt.
Šių metų pirmąjį pusmetį pradėsime antrąjį vietos projektų kvietimą rengti projektus. Tikimės, kad per tą laiką pavyks paskirstyti likusią neįsisavintą projektinių lėšų sumą - 5 753 482 Lt. Jei po antrojo kvietimo pagal atskiras veiklos sritis - jų yra 7 - liks nepanaudotų lėšų, bus pašauktas trečiasis kvietimas.
Dar 1,5 mln. litų Rokiškio rajono VVG paskirta strategijos projektui administruoti: sukurtas biuras, įsteigti 4 etatai, samdomi projektų vertintojai, ekspertai. Biuras dirbs iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Iki tos datos strategija turi būti įgyvendinta - pasiekti rodikliai, kaime veikiantys žmonės įgiję žinių ir gebėjimų.
Apie konkrečius projektus informaciją skelbiama ir ją atnaujiname VVG tinklalapyje www.rokiskiovvg.lt. Tas, kam įdomu, čia suras viską: strategiją, VVG narių sąrašą, darbinę informaciją, pasiekimus bei įgyvendinamus projektus.
- Kaip VVG daro įtaką rajono gyvenimui?
- Šios strategijos uždavinys - sutelkti kaimo žmones bendrai idėjai ir - remiantis konkrečių projektų patirtimi - padidinti jų gebėjimus rengti ir įgyvendinti projektus. Tokių tikslų ir siekiame.
Daugelis pirmojo kvietimo projektų dar tik pradėti įgyvendinti, todėl apčiuopiamo ir regimo poveikio lyg ir nesimato. Tačiau galime pasidžiaugti strategijos lėšomis finansuotais renginiais - pernai pavasarį, vasarą ir rudenį surengtomis šventėmis Trumpiškiuose, Pandėlyje, Žiobiškyje, Gediškiuose, Kazliškyje, Duokiškyje, Kamajuose, Bajoruose. Jie gal ir nebuvo ypatingi, tačiau bendruomenėms suteikė galimybę pasinaudoti proga mokytis naujesnių šventės ir renginio formų, semtis savanorystės patirties. Beje, pastarasis dalykas projektuose formalizuojamas, todėl galima apskaičiuoti, kiek finansinės naudos teikia savanoriai.
Naujoves projektais jau kuria obeliečių sporto klubas. Buvusios mokyklos pastate, kurį vietiniai vadina "Žaliąja", kuriama aktyvaus poilsio vieta: čia renkasi aerobikos mėgėjai, rinksis atletai, sportuoti mėgstantys vaikai.
Žolininkystės idėja sutelkė Čivylių žmones. Moterys renkasi drauge siūti bei siuvinėti medžiaginius krepšelius būsimajam žolių derliui pakuoti. Įdomių ir netikėtų idėjų bus daugiau, ir vietos gyventojai turės progų tai įvertinti.
Strategija reikalauja, kad projektų rezultatais besinaudojantys kaimo gyventojai reikštų nuomonę apie socialinę kultūrinę aplinką, vertintų, ar pagerėjo gyvenimo sąlygos kaime.
- Buvo pareiškėjų, turėjusių idėjų, tačiau savo paraiškas jie atšaukė. Kokios priežastys lėmė jų apsisprendimą?
- Pirmajam kvietimui buvo pateiktos 32 vietos projektų paraiškos. Projektų atrankos posėdžiuose buvo patvirtintas 25 paraiškų finansavimas, bet įgyvendinami bus tik 23 projektai. Vertinimo metu paraiškas atšaukė 7 pareiškėjai, 2 - jau patvirtinus projekto paramą. Pranešime apie atšaukiamą projektą nereikalavome išsamiai dėstyti priežasčių. Tačiau jos numanomos: projektų klaidos privertė darbo grupes permąstyti jų įgyvendinimo galimybes. Manau, bus pasinaudota proga ir, ištaisius klaidas, pateikti projektai naujam kvietimui.
Investicinio projekto nepataisomos klaidos yra kelios: nurodomas nekilnojamasis turtas ne tas, į kurį ketinama investuoti; turtas neįteisintas arba norimos įsirengti patalpos neatitinka projekto paskirties. Neretai klydo kaimo kultūros aktyvistai, įpratę projektus rašyti kitoms programoms: projektą kurpia daiktams įsigyti, o ne kultūrinei idėjai įgyvendinti. Jį vertinant paaiškėja, kad išlaidos daiktams yra netinkamos, pareiškėjui tenka permąstyti savo projekto esmę.
VVG strategijos pasiekimai - ne kaimo kultūros materialinės bazės sustiprinimas, bet žmonių įgyvendintos iniciatyvos.
Noriu akcentuoti svarbų dalyką: jei tik buvo įmanoma ištaisyti klaidas ir pateisinti lūkesčius, pareiškėjai turėjo galimybę ir sąlygas taisyti projekto netikslumus, nes jų vertintojai buvo geranoriški, tikrai - ne “kirviai”. Tačiau minėtais atvejais arba grėsė išvada - atmesti projektą dėl esminių klaidų, arba jį taisant jis taip susijaukė, kad projekto rezultatai bebūtų menki.
- Ar rokiškėnai aktyvesni už kaimynus?
- Sunku lyginti atskirų rajonų VVG veiklą: skirtingos strategijos, nevienodi projektų tipai ir ne taip pat vykdomi kvietimai.
Mes kaip VVG vėlokai startavome, ilgai stiprinome savo organizaciją, glūdinome Strategiją. Iš šalies 51 VVG esame tarp tų 37, kurios bent po vieną kvietimą jau įvykdė ir su pareiškėjais jau pasirašo sutartis. Praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenimis, esame 14-17 vietose pagal pasirašytų vietos projektų sutarčių skaičių. Iki metų pabaigos turėjome 16 tokių sutarčių, o dar 7 sutartys rengiamos.
Iš viso Lietuvoje pagal VVG strategijų programas jau įgyvendinama beveik 600 vietos projektų.
- Su kokiais sunkumais susiduriate?
- Kiekvieną darbo dieną jų būna įvairiausių. Pavyzdžiui, mes ir mūsų tikrintojai arba pareiškėjai skirtingai mąstome, nevienodai traktuojame įvairias situacijas. Tačiau jei pavyksta susikalbėti, išspręsti neaiškumus, - anokie čia sunkumai?
Po pirmojo kvietimo įgijome neįkainojamos patirties, prisirašėme pastabų. Antrasis mokymų programos etapas bus kur kas tikslingesnis. Labai norėtųsi, kad ir patys pareiškėjai, kurie rengiasi teikti projektus antrajam mūsų kvietimui, išsakytų pageidavimus, kokių temų planuoti daugiau, kas tebėra neaišku, ką akcentuoti labiau. Dabar pats laikas tartis. Intensyvūs mokymai prasidės kovo mėnesį.
Šiais metais, kaip ir pernai, numatome vieną kelionę į užsienį pasidairyti LEADER patirties. Noriu pabrėžti, kad į tokią kelionę kviečiami tik tie, kurie teikia paraiškas projektams. Tai jiems atpildas už savanorišką veiklą savojo kaimo bendruomenės gerovei. Taip pat planuosime anglų kalbos mokymo antrąjį etapą.
- Šiemet VVG sukanka penkeri. Ar pirmieji šios grupės aktyvistai neprarado iniciatyvos? Kaip keitėsi narių skaičius?
- Steigiamasis mūsų rajono VVG susirinkimas įvyko 2007 m. vasario 7 d.
Organizacija negali pasigirti didele patirtimi ir ilga istorija. Šiemet minėsime kur kas solidesnes kaimo nevyriausybininkų sukaktis: 10 metų jubiliejų švęs Čivylių, Kamajų, Kazliškio, Kriaunų, Laibgalių kaimų ir miestelių bendruomenės bei Lietuvai pagražinti draugijos Rokiškio skyrius. Visi jie - ir mūsų organizacijos nariai.
Penkerius metus VVG nuolat augo: nuo 21 nario pirmajame susirinkime iki 108 narių dabar. Negalėčiau teigti, kad visi nariai vienodai aktyvūs, tačiau bent du kartus per metus į visuotinius susirinkimus susirenkame: nė karto neteko nukelti susirinkimo nepavykus suformuoti jo kvorumo.
Na, o pradininkų negalėčiau vertinti vienareikšmiškai: iš pirmojo susirinkimo 21 dalyvio 4 - nebe organizacijos nariai. Po sunkios ligos mirė pirmoji organizacijos pirmininkė Genovaitė Kažemėkienė, vienas narys išvyko studijuoti, du nariai jau seniai pasitraukė iš VVG. Kodėl? Man priežastys nežinomos.
VVG - savanoriška organizacija: iš pradžių žmonės susieina, nes jiems įdomu kurti, bendrauti, vėliau pavargsta, randa kitų įdomių veiklos sričių. Juolab kad išskirtinių sąlygų - pavyzdžiui, gauti paramą - narystė VVG nesuteikia.
- Minėjote kitus Rokiškio VVG įgyvendinamus projektus. Ką esate nuveikę be pagrindinio savo darbo - strategijos įgyvendinimo?
- Esame Lietuvos kaimo tinklo, jungiančio kaimo nevyriausybines organizacijas, savivaldybių ir valstybės įstaigas, nariai, todėl jam galime teikti projektus ir gauti finansavimo dalį. Šią progą išnaudojame.
2010 m. vykdėme projektą "Jungtis - sėliai". Buvo surengta mokslinė tarptautinė konferencija istoriniam sėlių vardui paminėti. Konferencijos pranešimus spausdinome atskiru leidiniu. Jį galima rasti visose rajono bibliotekose, elektroninė jo versija yra mūsų tinklalapyje.
2011 m. pradėjome vykdyti projektą "Gyventojų struktūros ir socialinės-ekonominės veiklos pokyčiai Rokiškio rajono VVG teritorijoje". Šiaulių universiteto studentai aplankė 40 rajono kaimų, surašė savo įspūdžius. Kaimo bendruomenės vykdė didžiules apklausas: kaimų gyventojams išplatinta per 4000 anketų, užpildytų sulaukta per 2500. Šiuo metu profesorius Jonas Jasaitis ir jo asistentai vertina surinktą medžiagą, parengs šešias regionų apžvalgas, pateiks siūlymus, kas mūsų kaimams padėtų efektyviausiai vystytis. Rezultatų tikimės vasario viduryje, baigiamasis renginys numatytas kovo mėnesį. Parengtas ir išspausdintas apžvalgas gaus bibliotekos, elektroninė jų versija - VVG tinklalapyje - galės naudotis visi.
Šiemet taip pat turime ketinimą teikti tinklui projektą. Galutinės idėjos dar nesuformulavome. Beje, kviečiu kaimų bendruomenes nebeatidėlioti - tapti šio tinklo nariais: nes tik nariai gali pasinaudoti šio tinklo parama.
Į Lietuvos kaimo tinklą iš 36 rajono kaimo bendruomenių tėra įstojusios penkios.
Rokiškio, Pasvalio ir Biržų vietos veiklos grupės rengiasi rašyti bendrą teritorinį projektą "Informacinės partnerystės formavimas". Jį įgyvendinus, būtų sukurtas nuolat atnaujinamas tinklalapis, skirtas skelbti žinią apie kaimo amatininkų, ūkininkų, verslininkų paslaugas, rankdarbius, gaminius. Projekto vykdytojai pasirūpins, kad žmonės kuo plačiau apie tai žinotų.
Su įvairiais užsienio partneriais aptariama tarptautinio projekto idėja. Tačiau dėl konkretesnio projekto susitarti dar nepavyko. "Gimtasis..." skelbė šių projektų idėjų konkursą: skaitytojai balsavo už dviračio taką arba už baidarių maršrutą Šventosios upe. Deja, nei vienai, nei kitai idėjai suinteresuotų partnerių dėmesio nesulaukėme - sumanymus teko keisti.
Teritoriniams ir tarptautiniams projektams įgyvendinti kiekviena Lietuvos VVG turi po 282 tūkst. litų krepšelį, tačiau būtina sąlyga - projekte privalo dalyvauti mažiausiai dvi VVG.
- Ar jau galėtumėte pasakyti, kad VVG - teisingame kelyje?
- Nelabai turime tikimybių išklysti iš teisingo kelio, nes jis aiškiai įrėmintas kertiniu dokumentu - Rokiškio rajono kaimo vietovių plėtros strategija. Vykdoma nuolatinė jos rodiklių, veiklų stebėsena ir organizacijos viduje - nuolat atsiskaitoma VVG nariams, ir išorėje - veiklą kontroliuoja Nacionalinė mokėjimo agentūra, ją bet kada gali patikrinti ES institucijų komisijos, ir - mums tai svarbiausia - mus stebi ir vertina krašto žmonės.
Pagaliau ir patys šios organizacijos nariai susivokiame esą galimybių kelyje - atsiskleisti, mokytis, įgyti įvairesnių žinių, patirčių, įgyvendinti originalius sumanymus. Tai individaulaus susivokimo dalykai, kurie taip pat stiprina motyvuotumą. Jei žmonės, įstaigos, verslas stoja į organizaciją, vadinasi, mato tikslingumą ir VVG kelio teisingumą.