Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovo, verslininko Vytauto Masiulio siūlymas remti “Gimtojo Rokiškio” moksleivių rašinių konkursą “Gamta – mūsų visų namai” ne iškarto suteikė aiškumo pačiam konkursui. Paskelbtas jis bene kovo mėnesį, o rašinių – vos vienas. Už lango pavasaris jau tiesė ranką vasarai – artėjo atostogų metas. Kai liberalsąjūdiečiai nusprendė geriausių 10 rašinių autorius apdovanoti kelione Latvijos upe Gauja, o UAB “Ivabaltė” generalinis direktorius Irmantas Tarvydis sutiko būti kelionės globėju, užgulė dar ir atsakomybė: kaip sudominti vaikus gamtosaugos tema, kad jie pasinaudotų galimybe pamatyti nuostabius Cėsio ir Siguldos miestus, pakeliautų globojami rajono verslininkų, pajustų suaugusiųjų žmonių dėmesį ir suprastų: rokiškėnai reikalingi Rokiškiui. Redakcijon ėmė keliauti rašiniai. O netikėtai plykstelėjo idėja – burti jaunųjų rajono korespondentų būrelį. Jie skleis kitų rašinių konkursų idėjas, ragins bendraamžius pažinti savo rajono gyvenimą ir perteikti jį rašytu žodžiu. “Jei idėjos bus geros, jei jos bus naudingos mūsų krašto žmonėms, padarysiu viską, kad jas pavyktų įgyvendinti”, – sakė verslininkas I.Tarvydis. O Juozo Tūbelio gimnazijos geografijos mokytojas, kelionės Gauja vadovas Algirdas Paliūnis prisipažino: “Niekada dar nesu jautęs tokio stipraus verslo ir spaudos dėmesio jauniems žmonėms.”
Kelionėje lydėjo gyvos istorijos pamokos
Veronika BUTKEVIČIŪTĖ
Pažintis su Latvijos kultūriniu paveldu mūsų būriui užsimezgė dar gerokai prieš pagaunant Gaujos srovę. Pakeliui į mūsų plaukimo starto stotelę užsukome į Araiši archeologinį muziejų-parką, ežero Meitu (merginų) saloje įkurtą restauruotų akmens ir žalvario amžiaus rąstinių namukų kaimelį. Teko pavaikštinėti ir gilia istorija pulsuojančia Livonijos ordino buvusios pilies žeme: griuvėsiai primena 16 a. pabaigoje vykusį Livonijos karą.Pirmąją dieną irklais atmosavus 14 km, pasiekėme Cėsio miestelį. Joninių išvakarėse jame – nė gyvos dvasios: tuščios gatvės, uždarytos parduotuvės, kavinukės. Spyna kabėjo ir ant Cėsio viduramžių pilies vartų. Įprastą dieną šurmuliuojantis miestas nustebino šventa ramybe ir labai sužavėjo kruopščiai sutvarkytais parkeliais. Ne vieno akį patraukė ryškios gėlių kompozicijos bei kupolių puokštės parduotuvių vitrinose. Baigę maršrutą ir priėmę žygio krikštą, skubėjome aplankyti ir Siguldą – vieną lankomiausių turistų vietų. Turaidos muziejaus – rezervato teritorijoje esanti gotikos stiliaus pilis – gyva Latvijos karų istorijos liudininkė, pergyvenusi karinius konfliktus tarp Rygos arkivyskupijos ir Livonijos ordino. Didysis pilies bokštas atveria plačią unikalaus Gaujos regiono panoramą. Lankytojams muziejuje siūloma susipažinti su senųjų Turaidos gyventojų – Gaujos lyvių buities ekspozicijomis. Kieme buvo galima išmėginti taiklumą lanku bei kitokia archajiška amunicija: odine riešine, drobine kepure. Turaidos dvaro teritorijoje yra išlikusi viena seniausių šio regiono medinių bažnyčių. Šalia jos esančios kapinės saugo gražią, tyrą, bet tragiškai pasibaigusią meilės istoriją apie Turaidos Rožę. Pasak legendos, apie 1601 metus, karo su lenkais ir švedais metu, pilies raštininkas Greifas rado kelių mėnesių mergaitę, kurią priglaudė ir užaugino kaip savo dukrą. Mažoji Maja tapo nepaprasto grožio mergina, vietinių vadinamą Rože. Tarp merginos ir pilies sodininko Heilo užsimezgė tvirta draugystė, peraugusi į meilę. Rožė nepabūgo lenkų karininko grasinimų ir nesileido atiduodama į jo rankas: ji liko ištikima savo mylimajam, užtat krito nuo piktadario rankos. Turaidos Rožės kapas – ištikimybės simbolis, šalia jo žaliuojanti liepa neleidžia užmarštyje paskęsti meilės istorijai. Aplankytos broliškosios Latvijos kultūrinės vertybės – tai šalies unikalumas, gyvos istorijos pamokos, nepamirštami potyriai.
Daugiau šeštadienio GR
Gr inform.
