Turiu dvi puošnias riebias kates. Viena Murkė, kita Pupa. Linksmos ir graudžios jų istorijos...
Murkę priglaudžiau, kai jos globėja p. Kazytė susirgo, o vėliau mirė. Murkytę sočiai maitinau, todėl ji išgražėjo, susilaukė juodmargio kačiuko.
Vieną pavasarį man teko kelioms dienoms išvykti į Vilnių. Pašerti katytę paprašiau savo kaimynės, taip pat kačių mylėtojos. Tačiau kai grįžau namo, Murkės nebeprisišaukiau, nors draugė man sakė neseniai ją mačiusi. Apverkiau savo Murkytę. Teko susitaikyti su šia netektimi.
Vasarą giminaičiai paprašė manęs priimti į savo kiemą jauną ilgaplaukę katytę Pupą. Mat jie gyveno penktame daugiabučio namo aukšte, o augintinė buvo labai judri, tad kėlė daug rūpesčių. Kai Pupą paėmiau į rankas, taip ir nebepaleidau. Greitai katytė priprato naujoje aplinkoje.

Daugiau šeštadienio "Gimtajame..."