Jų buvo trys: du pirmieji ir vienas paskutinis...
Pirmasis skambutis mane šešiametę atvedė į pradinės mokyklos pirmąjį skyrių. Pirmoji mokytoja Angelė Bereišienė liko gyva mano atmintyje. Jos geros akys, tyra meilė mums buvo paskata man taip pat rinktis pedagogės kelią. Ji mane atkalbinėjo ir sakė: „Tu tokia... tau bus sunku, labai kentėsi.“ Tai buvo pranašiški žodžiai, tačiau toji mintis jau buvo įsismelkusi į kraują, neapleidusi manęs visus gimnazijos ir studijų metus...
Atėjo metas paskutiniam mokykliniam skambučiui. Rankose laikiau brandos atestatą – raktą į savarankiško gyvenimo duris. Atrakinau jas ir išėjau į ilgą kelią, vedusį mane į idėją, šviesią svajonę. Kitų kelių neieškojau ir dabar neieškočiau, nors pedagoginio darbo keliu ėjau per kliūtis...

Visas rašinys antradienio "Gimtajame..."