Kažkodėl ėmė jaudulys... Ir šiandien dar niekas nepasakytų, ką nuspręs Europos žmogaus teisių teismas: jis bus palankus 2004 m. apkaltos tvarka iš Prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui ar jo atsakovui – Lietuvos Respublikos vyriausybei. Gracingas Strasbūro stiklinių statinių ansamblis, statytas Europos Sąjungos (ES) biurokratams, apie 8 val., sakytum, dar tebesnūduriavo. „Kažkodėl ima jaudulys...“ – tą patį sakė ir kolega, šalia kopiantis aukštais Teismo laiptais.

Jaudinosi

Galbūt visai nebūtina kalbėti apie tai, kad nušalintas prezidentas, dabar ES parlamentaras Rolandas Paksas nesugebėjo paslėpti jaudulio. Jį apspitusiems žurnalistams jis kalbėjo ramus, nesiveldamas į ginčus net išgirdęs pašaipų klausimą, tačiau trukčiojantys veido raumenys išdavė šiame žmoguje susitvenkusią įtampą. Žurnalistai klausinėjo daugelio dalykų: ko R.Paksas tikisi iš Žmogaus teisų teismo, ar sunkūs buvo šešeri laukimo metai, kaip jis vertina tai, kad septynių teisėjų kolegija jo bylą perdavė nagrinėti Didžiajai kolegijai, kurią sudaro 17 teisėjų, kaip vertina įvykius tada ir dabar... Tereikia įsivaizduoti: apie 50 žurnalistų stumdėsi apie šį žmogų, bandydami išgirsti atsakymą kiekvienas į savo klausimą. Dešimčiai iš jų buvo leista tiesiogiai stebėti Didžiosios kolegijos viešąjį posėdį, likusieji kartu su užsienio žurnalistais talpinosi spaudos konferencijų salėje ir apie 1,5 val. trukusį teismą stebėjo didžiuliame ekrane...

Visas straipsnis šeštadienio "Gimtajame..."