Virgis labai su taikliu sarkazmu tai apibūdino -natūrali atranka .Baisu .Žiauru .Juk tada , kai buvo rekonstruojama valstybė , visi prie valdžios tik griebėsi sau , suko auksines gužtas , o tauta tapo natūralia gamta , kurioje vyrauja natūrali atranka .Tai vat taip ir gavosi .Tas girtuolystės paplitimas tai irgi valstybės politikos dalis .Kodėl tauta girdoma .Kalnai bambalių -tai tikra nauja narkotikų forma .Nežinia iš ko tas maimalas gaminamas , kad taip geriantys godžiai jo trokšta .Natūralaus produkto taip netrokšta ir ne taip greit tampa priklausomi .Dabar tokie yra beviltiškai priklausomi .Turėjome Rokiškyje narkologinį skyrių .O ką dabar galima tokiem pasiūlyt .Nėr darbo , nėr pareigos tik marios neaiškaus alkoholio .Nereikia pulti kaltinti vien žmonių .Didelę kaltės dalį turi prisiimti tie , kas neatsakingai niokojo liaudies ūkį , kaime ir kaimiškuose rajonuose sunaikino didžiąją dalį darbo vietų , o Vilniaus nuskriaustuosius perdeportavo į tuos pačius kaimus .Valstybė nesaugojo ir netausojo žmogaus kaip vertybės .Todėl valstybė visų pirma visu atsakingumu turi imtis priemonių apsaugoti tokius žmones nuo beprasmės fizinės žūties , nors morališkai daugelis jau pražuvę .Ir senais žmonėmis privalo visų pirma valstybė pasirūpinti , daryti apklausas , tirti teritorijų soc. darbuotojai kokiomis sąlygomis gyvena garbaus amžiaus ar neįgalūs jų teritorijų piliečiai .Juk dabartinės pensijos neleidžia dažnam ir malkų nusipirkti , o krosnį sutvarkyti tai senukai bijo ir pradėti .O žmonės turi talkinti geroms valdžios iniciatyvoms .Juk ne visur yra draugiškai nusteikusių kaimynų , jei jų išvis yra , o žmonių palikti natūraliai atrankai atrinkinėti negalima -nusikaltimas .

jo visi tiesiog duonos kepalus metome salantiem benamiam. Musu geis neispasakytas. Gaila keliu litu kitam, kad tas nebutu alkanas.

isgeriau as vienu, kaip saldu gyvybęs ir mirties valdenelį, ir ejau grioviu vizunkelas, nusalau kojelas, verks mergela, jai sokt vienai un subatelas:) moralu paprastu padariau - gėriau gėriau ir ant kaulaliu sakinėjau vietoj pėdų...geriau nebegersiu.

skauda širdį matant susitraukusį benamį,stovintį parduotuvėje ar laiptinėje.Koks jis bebuvęs,tegul ir valkata,bet tai vistiek gyvas žmogus.Jis taip pat jaučia ir šaltį ir alkį.Pagal galimybes padedu tokiam varguoliui,deja tik maistu,nugi neįsileisi tokio žmogaus savo butan.Bet ir tai ne visada liekam suprasti kaimynų..Tai nelaimingi,likimo nuskriausti žmonės.Dvasios ir kūno ligoniai.

O ką veikia socialiniai darbuotojai, kai aš savo speigus paleidžiu?

o kaip pijokeliams isbristi is liuno?

Baisu, kai taip šalta, žinoma, kad reikia padėti, o neklausinėti, valdžia turėtų pasirūpinti nakvynės namus įsteigti.

Aš neabejinga kenčiančiam, bet nežinau, kuo galiu jam padėti. Senai močiutei galiu atnešti malkų, pakurti krosnį, išvirti sriubos. Tačiau nenorėčiau stumdytis su neblaiviu benamiu, lengva ranka numojusiu į gyvenimą ir viską pragėrusiu.

Kodėl taip nykiai mes gyvename? Kodėl pamiršome užuojautą silpnesniam, kenčiamčiam? Nejaugi mūsų galvos pramuštos tik materialiais dalykais? Gal padėkime kenčiančiam, o Dievulis už gerą atliktą darbą padės mums pliusą?