Prieš mirtį visi žmonės lygūs, o kapavietės erdvė – labai privatus ir subtilus dalykas. Pasižvalgius mirusiųjų „mieste“ gali susidaryti įspūdis, kad ir čia galioja „kaip danguje, taip ir žemėje“: ant vienų kapaviečių – prabangūs paminkliniai akmenys, brangiu akmeniu aprėminta teritorija, šalia jos – kuklus medžio ar metalo kryžiumi puoštas ir natūraliai žole apaugęs kauburėlis… Kaimų kapinaitės, vertinant puošybos prabanga, daug kuklesnės nei miesto, kur neišvengiama kintančių amžinojo poilsio vietos madų.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Aldona Minkevičienė
