Obeliuose belaukdama, kol praeis smarkus lietus, matau manęs link ateinantį pusnuogį berniuką. Prisėda šalia, klausia: „Ar šiandien jau maudeisi?” Nusijuokiu ir pasiūlau savo marškinėlius, nes matau, kad svečiui šalta. Greitai išsiaiškinu, kad jam vos septyneri, jis šiek tiek įžūlus ir neįprastai jo amžiaus vaikams – drąsus. Klausia manęs, ar turiu parūkyt, sakosi dažnai su bendraamžiais patraukiąs dūmą. Ir taurelės nevengiąs, nors čia pat dievagojasi, kad geriąs tik sidrą. Žmogaus saviraiška… Kiek reikšmės jai turi auklėjimas, diegiamos vertybės, šeimos „kraitis”, švietimo sistema? Gal atsakymas į šį esminį klausimą bus viena istorija – Manto Bartuševičiaus kelionė.
Dešimtą kelionės dieną pasiekė Rokiškį
Muzikantas, „Humoro klubo” narys, šiais metais įgijęs bakalauro laipsnį jaunuolis vasarą nesėdi rankų sudėjęs ir šiuo metu keliauja pėsčiomis Lietuvos pasieniu. Dešimtą kelionės dieną – liepos 24-ąją – Mantas atėjo į Rokiškį. „Gimtajam…” Mantas papasakojo, kodėl keliauja karštu metu, kiek sveria kuprinė, ką skauda labiausiai, kur miega ir apskritai – kodėl visa tai daro.
„Viskas prasidėjo daugiau nei prieš metus, pernai pavasarį. Mąsčiau, kuo užsiimti vasarą ir nusprendžiau keliauti po Lietuvą, bet tuomet dar buvau nepasiruošęs. Vasarą dirbau, o mokslo metais svajojau ir planavau būsimą kelionę.
Susirašinėjau su įvairiais pažįstamais ir nepažįstamais keliautojais, klausiau jų patarimų, ką aplankyti, pamatyti, su kuo susitikti… Pavasarį internete paviešinau savo idėją, tuos pačius klausimus uždaviau daugeliui žmonių. Atsirado ir norinčiųjų padėti kelionėje, ir priglausti pas save. Žmonės žadėjo priimti nakvoti, pamaitinti ir dar maisto į kelionę įdėti.
Iškeliavau liepos 15-ąją iš Vilniaus. Vakar buvau Antazavėje (Zarasų r.), o dešimtą kelionės dieną, prieš vidurnaktį, atėjau į Rokiškį. Šiuo metu esu nukulniavęs apie 240 km. Keliauju tik pėsčiomis. Šis mano keliavimo būdas stebina žmones. Net „netranzuoju”, bet žmonės vis tiek sustoja, siūlosi pavėžėti. Aš principingas – vairuotojams padėkoju ir keliauju toliau.
Pirminis mano tikslas buvo palei Lietuvos sieną nueiti iki jūros, tai būtų 600 km kelionė. Eiti sekasi greičiau, nei tikėjausi, todėl turbūt prie jūros tik pailsėsiu keletą dienų ir toliau eisiu aplink Lietuvą”,- pasakojo vaikinas.
Išsamiau – šeštadienio GR.
Gabija KARLONAITĖ
