Žinoma rajono tautodailininkė Genovaitė Šimėnienė, visą gyvenimą puoselėjanti lietuvių papročius, audžianti tradicinius liaudies raštus, nė nesapnavo, jog visi trys jos vaikai rinksis gyvenimą užsienyje, o seneliams bus sunku susikalbėti su anūkais…
Nenumaldomai artėja gražiausios metų šventės šv. Kalėdos. Juodupėnai Rimantas ir Genovaitė Šimėnai prie šventinio Kūčių stalo sės dviese. Du Šimėnų sūnūs 44-erių Valdas ir ketveriais metais jaunesnis Eimantas bei 34-erių duktė Renata ne vienerius metus gyvena Norvegijoje. Jie per šias šventes į Juodupę grįžti nežada.
Dukters Renatos šeima jau atsiuntė tėvams kalėdines dovanas: dvi margaspalvės dėžutės bus padėtos po eglute, o išpakuotos tik Kalėdų rytą. „Anūkams labai smalsu, ar mes jau matėme jų dovanas. Mažyliai vis teiraujasi, ką manome apie jų piešinėlius”, – vartydama čežančias dovanas ponia Genovaitė parodo perlenkto piešimo lapo kraštelį. „Ką benupieštų anūkėliai, mums viskas patiks”, – patikina močiutė.
Ar tris vaikus užauginusiems Šimėnams nebus liūdnos šventės be nuotaikingo anūkų klegesio? Šis klausimas lieka be atsakymo…
Moteris mieliau prabyla apie vasarą per Žolinę vykusį šeimos susitikimą. Jį Šimėnai surengė 45-erių bendro gyvenimo metų proga. Į šventę atvyko didelis būrys giminaičių, vaikų šeimos bei jų giminaičiai iš Norvegijos. Tautodailininkė Rokiškio krašto muziejuje surengė savo darbų parodą. Joje parodė tai, ką sukūrė gražiausio: tautiniais raštais margintose lovatiesėse, rankšluosčiuose, takeliuose, gairelėse atgijo Bernardo Brazdžionio, Maironio, kitų poetų eilės, sužydėjo gėlės. „Įkopus į septintą dešimtį, dažniausiai su giminėmis susitinki liūdna proga – laidotuvėse, o man taip norėjosi keisti tradiciją ir sukviesti visus linksmam pabendravimui”, – atskleidžia savo sumanymą G. Šimėnienė. Ji tebegyvena vasaros šventės įspūdžiais bei tikisi, kad širdžiai malonių prisiminimų pakaks ir ilgiems žiemos vakarams.
Dalia Zibolienė
