Kunigas Eimutis Novikas šmaikštavo
Kunigas Eimutis Novikas šmaikštavo

Gruodžio 21 d. Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje vyko Susitaikymo pamaldos, į kurias kvietė dekanas Eimutis Novikas. Visuomenei smalsu, kokio būdo ir charakterio žmogus slypi po naujojo dekanato vadovo sutana? Didžiųjų metų švenčių išvakarėse dvasininkas leido akies krašteliu dirstelėti į savo gyvenimą,  dalinosi mintimis apie kunigystės ištakas, pirmuosius tarnystės potyrius mūsų krašte ir buitį, kurios į didingus altorius nesudėsi.

„Per Susitaikymo pamaldas atsiprašysiu visų tikinčiųjų. Už ką? Gal kažkam negero padariau…” – sakė laikinasis Rokiškio dekanato dekanas, kunigas Eimutis Novikas, Rokiškyje tarnauti pradėjęs nuo lapkričio. Dvasininkas atviras: jis nėra šventasis, nesideda tuo, kuo nėra ir negali būti.

Vasaryje dekanas minės 16-ąją kunigystės sukaktį. Panevėžyje užaugęs, čia gavęs ir pirmąjį tarnystės Dievui krikštą, kunigas skaičiuoja parapijas, kuriose dirbo: už jo nugaros – Panevėžio, Biržų ir Pasvalio šventovės. „Jaunus kunigus, kaip ir karininkus, dažnai kilnoja, kad jie įgautų patirties ir išmoktų dirbti savarankiškai”, – pasakoja dvasininkas, paskutinius dešimt metų vadovavęs Saločių (Pasvalio r.) parapijai.

Pirmasis įspūdis apie Rokiškį dekanui sukėlė tik gerų jausmų: „Miestas labai mielas, žmonės šilti, draugiški, daug šypsosi. Nustebino neapgyvendinti ploteliai. Važiuoji pro didelius pastatus, tik staiga – plynė! Už jos – vėl miestas. Pirmoji tokia miesto vieta buvo įsukus į Kauno gatvę, važiuojant Juodupės link. Vėliau apytuščių oazių aptikau ir daugiau.” O didingas senamiesčio centras su įspūdinga bažnyčia, Nepriklausomybės aikšte ir dvaru, anot dvasininko, nė vieno nepalieka abejingo.

„Kur pirštu dursi, ten – paveldas”, – susižavėjimo neslepia dekanas, pridūręs, kad minėtų objektų svarba turi ir savo kainą: ūkiniuose parapijos reikaluose be leidimų ir suderinimų negali nė piršto pajudinti.

Prieš tris savaites jis susipažino su rajono vadovais, jie dvasininkui atrodė dalykiški, protingi žmonės. „Tikiuosi, gerai bendrausime. Esu viešas žmogus, kaip ir politikai. Privalau būti matomas, dalintis bendrais rūpesčiais, prisiimti atsakomybę. Kunigas turi būti populiarus, nes kaip kitaip žmones pritrauksi prie Dievo? Ir su žiniasklaida santykiai turi būti teisingi, atviri. Aš dėl jūsų išgyvenu: vien mieste – apie 14 tūkst. gyventojų, o „Gimtojo…” tiražas – apie 5 tūkst. Savęs klausiu, kodėl gi dalis žmonių  neprenumeruoja savo laikraščio? Gal pinigų neturi, gal laikraščiu tarpusavyje dalijasi”, – svarstė dvasininkas, neketinantis už bažnyčios altorių slėptis nuo visuomenės.

 

Plačiau – šeštadienio GR.

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: