Vilija Urbonienė gali apsirengti ir kaip sekretorė, ir kaip pankė, gaminti įmantrius patiekalus, o kvėpintis paprasčiausiais dukters kvepalais. „Moterų puslapiui” kalbėjomės su ja apie žmogiškiausius, moteriškiausius dalykus…
„Moteris gali užsiimti savimi ir savo pomėgiu, kai ją palaiko vyras. Gal tai man ir yra svarbiausia”, – kalbėjo Vilija apie savo vyrą Rolandą. Su juo gyvena nuosavame name. Su dviem jau beveik suaugusiais vaikais. Dar turi šunį, katę, triušių. „Namų šeimininkė esu pati”, – šypsojosi klausiama, ar turi namų tvarkytoją.
Į klausimą, kas slepiasi po jos pasakymu „palaikantį vyrą”, Vilija vis ieškojo žodžių savo šeiminiam gyvenimui apibūdinti. „Prieš koncertus nepagaminu pietų, reikia kažkam vaikais pasirūpinti… Ir namais, kad juose būtų šilta”, – vardijo pašnekovė. Ji nevaidina tobulybės, neidealizuoja savo šeiminio gyvenimo, atvirauja, jog per aštuoniolika santuokos metų, aišku, visko yra buvę – pavargę su Rolandu neretai apsižodžiuoja. Bet svarbiausia – nesismulkina. „Žiūrim į tą pačią pusę, o geriausia tai, kad norim būti kartu – jei keliaujam, tai visi, jei į mišką, tai visi”, – kalbėjo puslapio herojė. Tačiau ji anaiptol nemano, kad būdama viena moteris negali būti laiminga. „Jei jos toks kelias, toks pašaukimas, jei ji save realizuoja kitaip… Kiekvienas turi savo rolę, ir ten jaučiasi geriausiai”, – svarstė Vilija.
Daugiau – šeštadienio GR
Reda Milaknienė
