2012 m. kovo 17 d. Panemunėlio (Rokiškio r.) pagrindinėje mokykloje visuomenė turės galimybę susipažinti su monografijos “Panemunėlis” abiem – pirma ir antra – dalimis. Jos sudarytojas – vyriausiasis monografijos redaktorius, Vilniaus universiteto (VU) lektorius, ekonomistas, VU kraštotyros klubo “Ramuva” buvęs ilgametis vadovas, Jono Basanavičiaus premijos laureatas, Rokiškio krašto garbės pilietis Venantas Mačiekus.
Tai jau devinta šio žymaus žmogaus sudaryta “Lietuvos valsčių” serijos monografija. Su juo ir kalbėjomės apie kraštotyrą, Lietuvos lokalinius tyrimus ir žmogaus gyvenimo prasmę.
– Sudarėte jau devintą “Lietuvos valsčių” serijos monografiją. Kaip savo eilės sulaukė Panemunėlis?
– Ši monografija parengta remiantis VU kraštotyros klubo “Ramuva” kompleksinėse ekspedicijose surinkta medžiaga, kaip ir anksčiau išleistos “Žagarė”, “Obeliai. Kriaunos”, “Plateliai”, “Tauragnai”.
VU kraštotyros klubas Panemunėlio apylinkes tyrinėjo 1979 m. Tuokart pasisekė užrašyti per 4000 tautosakos kūrinių – daugiau nei bet kurioje kitoje “Ramuvos” ekspedicijoje. Be to, surinkome daug etnografinės medžiagos.
Tiesa, objektyvių atsiminimų tada nebuvo galimybės rinkti: negalėjome tremtinių klausinėti apie tremtį, politinių kalinių – apie kalėjimus, partizaninį judėjimą.
Įkūrus “Versmės” leidyklą 2001 m. ekspediciją pakartojome. Į ją įsijungė vietiniai kraštotyrininkai: dabartinė Kupiškio kraštotyros muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, šviesaus atminimo buvęs Panemunėlio vidurinės mokyklos direktorius Juozas Pranckūnas ir kiti.
– Kuo “Panemunėlis” ypatingas lyginant jį su kitomis “Lietuvos valsčių” serijos knygomis?
– Tai jau 22-oji šios serijos monografija. Ji buvo rengiama išskirtinai ilgai. Tai lėmė dvi priežastys. Viena jų – 2009 m. Obeliai šventė jubiliejų: šiai datai leidykla išleido šio krašto monografiją. Kita – nuo 2003 m. “Versmė” pradėjo rengti Veprių monografiją. Ukmergės savivaldybė šios knygos leidybai skyrė daug lėšų, o leidykla įsipareigojo monografiją išleist iki 2011-ųjų. Tik po to sugrįžta prie “Panemunėlio”.
Tas ilgas laikas davė ir teigiamų dalykų: Panemunėlio monografijai straipsnius parašė net vėlavę juos atiduoti leidyklai: knyga išsiplėtė, teko leisti du jos tomus.
Daugiau ketvirtadienio “Gimtajame…”
Daiva ČERVOKIENĖ
