Prasidėjus šildymo sezonui padidėja oro tarša. Viena dažniausių atmosferos taršos priežasčių – krosnyse deginamos atliekos. Rajono ekologas Darutis Krivas sako, jog didžiausią pavojų kelia deginami panaudoti tepalai, priskiriami prie atmosferai pavojingų atliekų.
„Jeigu pastebėjote iš kaimynų kamino virstančius tamsius ir aitraus kvapo dūmus, apie galimą oro teršėją praneškite aplinkosaugos pareigūnams“, – ekologas ragino gyventojus elgtis pilietiškai.
Tepalai – tvoroms, padargams, į krosnis?
Ne paslaptis, kad dalis rajono gyventojų panaudotus tepalus tebetvarko neteisingai. Užuot naudojus medienai konservuoti skirtus impregnantus, medžio tvoros iš seno įpročio tepamos panaudotais tepalais, tokio tepalo šliukštelėjama į krosnis tam, kad malkos greičiau įsidegtų. Kaimiečiai, ypač vyresnio amžiaus, panaudotais tepalais sutepa daržo ir sodo darbų įrankių metalines dalis, kad per žiemą šios nesurūdytų. Kai kurie gyventojai įsigudrina panaudotus tepalus deginti skysto kuro krosnyse ir būstą apšildyti daug pigiau nei krosnims pritaikytu ir atmosferai saugiu kuru. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Rokiškio agentūros vedėja Danutė Baronienė sako, jog žiemą, kada prasideda šalčiai, vis dar nevengiama šildytis panaudotais tepalais. Tokią neteisėtą veiklą išduoda iš privačių namų, garažų kaminų virstantys tamsūs ir aitrūs dūmai.
Dalis panaudotų tepalų tiesiogiai patenka į aplinką – privačiuose garažuose keičiant automobilių tepalus, nesaugiai juos pilstant į talpas, teršalai išsilieja ant žemės ir užteršia gruntą.
Koks pavojus slypi?
Panaudota automobilių alyva, kaip ir kitos pavojingos atliekos, turi būti surenkamos ir perdirbamos pagal itin griežtai nustatytą tvarką. D. Baronienė sakė, jog tie, kurie panaudotus tepalus naudoja kurui, jais tepa tvoras, matyt, nesuvokia kenkiantys ne tik aplinkai, bet ir patys sau. Tepalams deginti nepritaikytos krosnelės nefiltruoja į orą išskiriamų kenksmingų medžiagų, todėl pavojingos nuosėdos užteršia pačių teršėjų, kaimynų gyvenamąją aplinką ir didina atmosferos „šiltnamio efektą“.
Pasak aplinkosaugininkės, nemaža dalis tepalų išpilama ant žemės, nesivarginant jų surinkti, atiduoti perdirbimui. Tepalams susimaišius su vandeniu ir šiam mišiniui patekus į gruntą dirvožemis bei jame augantys augalai nebegauna deguonies. Tokių tepalais numarintos augmenijos lopinėlių galima matyti prie garažų, kiemuose, kuriuose laikomi netvarkingos tepalų sistemos automobiliai.
Kaip atpratinti gyventojus nuo įpročio deginti ar kitaip neleistinai naudoti tepalus? D. Krivo manymu, būtinas kompleksinis darbas: „Reikia, kad žmonės suvoktų, koks pavojus slypi panaudotuose tepaluose, ir žinotų, kur juos dėti.“ Ekologo teigimu, panaudotuose tepaluose gausu aplinkai ir žmogaus sveikatai pavojingų sunkiųjų metalų. Didžiausias pavojus yra dėl to, kad jie žmogaus organizme kaupiasi ir gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinių susirgimų. Panaudotuose tepaluose yra ir vario, cinko, kitų pavojingų cheminių tirpiklių. Nesaugiai pilstant tepalus ar juos deginant cheminės medžiagos patenka ant odos, jų dalelės įtraukiamos kvėpuojant į plaučius ir taip pavojingų medžiagų kiekis kaupiasi žmogaus organizme.
Kur dėti?
Daugiausia panaudotų tepalų atliekų susidaro automobilių servisuose, senų automobilių ardymo įmonėse, gyventojų, ūkininkų patalpose, energetikos ir kitose pramonės įmonėse. Kadangi šios atliekos priskiriamos prie pavojingų, tepalus privaloma tinkamai sutvarkyti. Pagal teisės aktus prievolę įvykdyti alyvų surinkimo užduotis turi tepalų gamintojai – importuotojai. Panaudoti tepalai perdirbami specializuotose įmonėse ir virsta nauju produktu.
Automobilių remonto dirbtuvės, keičiančios tepalus, neturi teisės klientui atiduoti panaudotų tepalų. D. Baronienė sakė, jog tokios įmonės privalo vesti tepalų apskaitos žurnalą ir kartą per metus tiekia aplinkosaugai tepalų įsigijimo ir panaudotų tepalų surinkimo bei perdavimo juos perdirbančioms įmonėms ataskaitą. Grubesnių tepalų apskaitos pažeidimų rajone nenustatyta. Tačiau vien per spalyje prasidėjusį šildymo sezoną rajono aplinkosaugininkai gavo keletą anoniminių pranešimų apie galimai deginamus tepalus. Nustatyti, kad nurodytose vietose buvo kūrenamos pavojingos atliekos, nėra lengva, nes tokia veikla būna trumpalaikė ir dažniausiai – vėlyvą vakarą ar labai anksti ryte. Galimi aplinkos teršėjai nenori tikrintojų įsileisti į namus, o taršai įrodyti vien besisklaidančio dūmo nepakanka. Gamtos sergėtojams dažnai tenka dirbti kaip detektyvams – slapta stebėti įtartinus objektus, filmuoti, fotografuoti.
Kam leidžiama deginti?
Panaudotus tepalus leidžiama deginti, bet tik tam pritaikytose krosnelėse, turinčiose kelių lygių filtrų sistemą. Norint įsirengti tokią krosnelę būtina gauti leidimą, privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, paisyti tam tikrų normatyvų, atlikti išmetamų dujų monitoringą. Kadangi šios procedūros gana ilgos ir sudėtingos, ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai automobilių remonto dirbtuvėse, ypač veikiančios nelegaliai, aplinkosaugos reikalavimų nepaisoma – panaudoti tepalai naudojami kaip kuras be leidimų.
Skriausi aplinką – kentės piniginė
Už panaudotų tepalų nelegalų supirkimą, deginimą, pylimą į aplinką, perdavimą asmenims, neturintiems teisės juos tvarkyti, gresia baudos.
Panaudotų tepalų išpylimas ir aplinkos užteršimas gyventojams gali užtraukti baudą iki 400 lt, o pareigūnams – iki 1 tūkst. Lt. Už pakartotinus pažeidimus baudos išauga keleriopai. Jeigu bus nustatyta, kad panaudoti tepalai deginti ne tam pritaikytose krosnyse, už atmosferos teršimą pirmą kartą nusižengę gyventojai gali būti baudžiami iki 200 Lt bauda, pareigūnai – iki 400 Lt. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
Aldona Minkevičienė
