- Skaitykite:
- Dienos tema
- Aktualijos
- Valdžia
- Verslas
- Bendruomenė
- Langas
- Žemė
- Sveikata
- Sportas
- Konkursas
- Aktualus klausimas
- Plius minus...
- Rokis
- Iš arčiau
- X zona
- Pikantiškos istorijos
- Kelionės
- Ne spaudai...
- Projektai
- Ekologija
- Karštoji tema
- Kišenė
- Toks gyvenimas...
- Turgus
- Mano augintinis
- Kaukė
- Svečias
- Situacija
- Mūsų krašto abiturientai
Apklausos
- Miniatiūrinių vampyrių atakos pražudė galvijus
- „Romuvos“ fizikams – respublikinės olimpiados medaliai
- Baidarėmis - Nemunu
- Apklausa: ekoturizmo plėtros galimybės
- Balsuokite už Rokiškį!
- Gyventojų apklausa: kam vaidinti demokratiją?
- Muziejaus naktis: dvaras dvelkė Japonija ir... Paryžiumi
- Gatvėse skambėjo muzika
- „Seklyčia“: numatytas šventės tęsinys
- Rajono sportininkas pagerino devynis šalies rekordus
- „Kraunedos“ krepšininkams – vicemero sveikinimai
- Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2012“ programa
- Redaktorius
redaktorius@grokiskis.lt
Tel.: +370 620 78225 - Reklama, prenumerata
skelbimai@grokiskis.lt
Tel.: +370 458 71656 - Buhalterija
buhalterija@grokiskis.lt
Tel./fax.: +370 458 51833
22 dieną: Alda, Aldas, Aldis, Aldona, Aldonas, Alena, Eimantas, Elena, Ilona, Julė, Julija, Rita
23 dieną: Deziderijus, Gertaras, Gertarė, Gertas, Gertautas, Gertautė, Gertys, Ivona, Kilmantas, Kilmantė, Kilmina, Kilminas, Tautvyda, Tautvydas, Tautvydė, Žydrūnas, Žydrūnė
24 dieną: Gerardas, Joana,Vena, Veneranda, Venė, Ventūra, Vilimantas, Vilimantė, Vincenta, Vincentas
Gaidžiabalės samanynėje - durpių klodai, gyvačių ir retų paukščių šeimynos
Po kojomis liūliuojantys samanų kupstai, retos žolės, žemaūgės pušaitės kerpėtais, išsirietusiais kamienais, vasarą – ūmėdžių marškos, palei kelmą besiraičiojančios angys, o rudenį – spanguolių karoliai. Ir nuolatinis paukščių klegesys: nuo saulės patekėjimo iki laidos, nakčiai užleidžiantis pelkės karaliją pelėdai, ūkaujančiai atokiau šlapynės... Tai – lietuviui gerai pažįstamas pelkės vaizdas. Tačiau Gaidžiabalės samanynė, išsidriekusi kelių upelių vandenskyroje, kur kas įvairesnė ir reikšmingesnė nei paprastas pelkynas.
Skaityti toliauIr mūsų miškuose tetervinai vestuves kelia
Tetervinai pamėgo mūsų krašto pamiškes ir pelkynus: šį retą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą paukštį galima pamatyti daugelyje rajono retmiškių. Ar pavyks jį išsaugoti? Ar dar ilgai galėsime grožėtis įspūdingomis tetervinų tuoktuvėmis?
Skaityti toliauRajone nėra miško, kuriame nebūtų šiukšlių
Mažiausia bauda už šiukšlinimą – 100 Lt, o didžiausia gali siekti ir keliolika tūkstančių. Tačiau piniginės sankcijos menkai terūpi teršėjams: jie jaučiasi nebaudžiami ir kasmet miškuose verčia statybinių medžiagų ir senų padangų kalnus.
Juodasis gandras – miškų paslaptis
Prieš dvi savaites, Šv. Baltramiejaus dieną, į kelionę Afrikon sparnus išskleidė gandrai. Prieš išvykstant jų pulkai būriavosi pievose, arimuose. Tarp gausybės baltųjų gandrų gana sudėtinga buvo pastebėti jo brolio – juodojo gandro. Šiuos tylius, baikščius ir paslaptingus paukščius retai kas išvysta, mat jų namai - sunkiai įžengiami miškai, pelkės, vandens kanalai, upių ir upelių raizgalynė. Net medis lizdui susisukti jiems turi būti nepaprastas – senas ąžuolas itin stambiomis ir plačiai į šalis išsikerojusiomis šakomis...
Skaityti toliauNeplynas kirtimas - gamtosauginės miškotvarkos ateitis
Dažnas, nuvažiavęs į mišką, ieško vietų, kuriose anksčiau buvo sėkmingai grybavęs, ir tikisi dar gausesnio laimikio. Tačiau neretai tenka nusivilti: vietoj pamėgto grybyno žiojėja plynas laukas...
Skaityti toliauGluodenas – gražuolis driežas, pravardžiuojamas gyvate
Auksinė, varinė, geležinė gyvatė, žibulis... Tokiais vardais šaukiamas gluodenas. Neverta jo gyvate pravardžiuoti: gluodenas – bekojis driežas. Išvydę jį, saulės atokaitoje ant kelmo ar akmens susiraičiusį, metalinės spalvos žvynais blizgantį, uogautojai ar grybautojai dažnai stveria pagalį nelemtajam ropliui nuvyti. Be reikalo: gluodenas - ne angis, jis nuodų neturi.
Skaityti toliauMistinių gyvūnų kaimynystėje
Siaubo romanų veikėjai, vampyrai, nelabojo pagalbininkai, - tokie mitai apie šikšnosparnius sklando mūsų visuomenėje. Šie gyvūnai apgaubti paslapties ir mistikos šydu dėl jų keistos išvaizdos, naktinio gyvenimo būdo bei pomėgio kurti kolonijas apleistose kapinių koplyčiose, senų bažnyčių rūsiuose, olose ir urvuose. Šikšnosparnių galima aptikti ir Rokiškyje: dar prieš porą savaičių maždaug 400 šių gyvių kolonija slėpėsi P.Širvio gatvės 9-ojo namo ventiliacijos šachtose, tačiau jie išskrido. "Kur dingo paslaptingieji mūsų kaimynai? Ar jie besugrįš?" - spėlioja namo gyventojai.
Skaityti toliauMeškinis česnakas - pavasario pranašas meškai ir žmogui
Meškinis česnakas - retas Lietuvos miškų augalas. Apie jį sukurta daug legendų. Viena jų atskleidžia šio augalo pavadinimo kilmę: esą po žiemos įmygio meškos noriai ėsdavusios česnakus ir labai greitai sustiprėdavusios. Šį retą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą augalą, randamą Sartų regioniniame parke, miškininkai siūlo auginti soduose ar daržuose. Jo sėklų galima įsigyti retų augalų sėklomis prekiaujančiose parduotuvėse.
Rokiškio miškų urėdijos miškotvarkos inžinierius Julius ADAMONIS sakė, jog meškinis česnakas išsaugojo ne vieno lietuvio, ištremto į Sibirą, gyvybę.
Ar privatūs šalies miškai virs mikrorajonais?
Artimiausiu metu laukiama šalies prezidentės verdikto, kuris užgesins nerimstančias visuomenės aistras dėl Seimo priimto Miškų įstatymo. Jeigu šalies vadovė šiam įstatymui pritars, privačių miškų savininkams atsivers galimybės miškuose kurti sodybas.
Skaityti toliau
© 2008 - 2012 UAB „Gimtasis Rokiškis“
Visos teisės saugomos.
Kopijuoti, platinti be UAB "Gimtasis Rokiškis" sutikimo draudžiama.
Visa medžiaga, pateikiama šiame laikraštyje, yra šio laikraščio nuosavybė.
Nepriklausomybės a. 22, LT-42118 Rokiškis