Eglė Galvanauskaitė: apie pagarbą ir atsakomybę savo Žemei

Trečius metus tęsiame projektą „Rokiškio miškai šaukiasi pagalbos“. Puslapių herojais jau buvo miškininkai, gamtininkai, ekologai, seniūnai, seniūnijų gyventojai, valdininkai ir kiti gamtai neabejingi žmonės. Aprašėme ir  tuos, kurių dėka išsaugotos unikalios miškų buveinės: jose tebesuka lizdus reti paukščiai, veisiasi į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai, sėklas brandina reti augalai.
Šių metų projekto herojais kviesime tapti jaunus  žmones – studentus, gimnazistus, jauniausius šios srities specialistus. Jų akimis žiūrėsime, jų žodžiais kalbėsime apie gamtą, vertinsime rajono gamtosaugos ir ekologijos problemas.

Dalyvauti Aplinkos ministerijos rengtame rašinio konkurse „Saugokime gamtą, rūšiuodami atliekas“ „Romuvos“ 3 klasės gimnazistei Eglei Galvanauskaitei pasiūlė jos auklėtoja, lietuvių kalbos mokytoja Indra Kazulėnienė. „Tai buvo galimybė atstovauti „Romuvos“ gimnazijai. Išgirdusi konkurso temą, sutikau jame dalyvauti, nes rašyti apie gamtą ne tik įdomu, bet ir naudinga“, - sako pašnekovė.

• Pastabos / Komentarai (2)
• Rekomenduok draugui

Pasodintas miškas kvepia ne tik dideliu pinigu

Nuogąstavusiesiems, jog dėl masinių kirtimų Lietuva gali likti be miškų, tenka prikąsti liežuvius: šalyje sodinamų miškų plotai auga kaip ant mielių, želdinti medynus norima ne tik skurdžiose, bet ir derlingiausiose žemėse. Miškų veisimo bumo priežastys žemiškos – už apželdintus plotus mokamos solidžios išmokos. Tačiau dėl gausios paramos kai kurie jaunų miškų savininkai gali ilgai raugėti...

• Pastabos / Komentarai (1)
• Rekomenduok draugui

Šiuolaikiška miškotvarka: grąžink žemei tai, ką iš jos paėmei

Dėl kirtavietėse paskleistų ar į krūvas sukrautų medžių atliekų, paliktų pavienių trūnijančių stuobrių miškininkai sulaukia visuomenės priekaištų. Tačiau su šiais jie nesutinka: didžioji dalis to, kas paimta iš žemės, jai ir turi būti grąžinta. 

• Pastabos / Komentarai (2)
• Rekomenduok draugui

Miškininkų fotografijose – ir briedžiai galiūnai, ir baikščiosios jerubės

Rokiškio rajono miškų urėdijos miškininkai mėgsta mišką įamžinti nuotraukose: meilė gamtai ir fotografijai skatina juos ieškoti puikių kadrų. 

• Pastabos / Komentarai (9)
• Rekomenduok draugui

Visuomenė vis labiau saugo aplinką

Šiukšlėmis nusėtos pakelės ir miškai vis dar tebėra rajono kasdienybė. Rokiškėnams trūksta informacijos, kaip deramai atsikratyti stambių ar pavojingomis atliekomis. Popierių, stiklą ir plastmasę mūsų rajono žmonės meta į bendruosius konteinerius ir, rodos, nėra būdų išmokyti žmones rūšiuoti atliekas.  Apie jų tvarkymo problemas ir  naujoves „Gimtasis Rokiškis“ kalbėjosi su Panevėžio regioninio atliekų tvarkymo centro (PRATC), įkurto Miežiškių seniūnijos Dvarininkų kaime, direktoriumi Arturu GRUCE.

• Pastabos / Komentarai (5)
• Rekomenduok draugui

Gaidžiabalės samanynėje - durpių klodai, gyvačių ir retų paukščių šeimynos

Po kojomis liūliuojantys samanų kupstai, retos žolės, žemaūgės pušaitės kerpėtais, išsirietusiais kamienais, vasarą – ūmėdžių marškos, palei kelmą besiraičiojančios angys, o rudenį – spanguolių karoliai. Ir nuolatinis paukščių klegesys: nuo saulės patekėjimo iki laidos, nakčiai užleidžiantis pelkės karaliją pelėdai, ūkaujančiai atokiau šlapynės... Tai – lietuviui gerai pažįstamas pelkės vaizdas. Tačiau Gaidžiabalės samanynė, išsidriekusi kelių upelių vandenskyroje, kur kas įvairesnė ir reikšmingesnė  nei paprastas pelkynas.

• Pastabos / Komentarai (1)
• Rekomenduok draugui

Ir mūsų miškuose tetervinai vestuves kelia

Tetervinai pamėgo mūsų krašto pamiškes ir pelkynus: šį retą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą paukštį galima pamatyti daugelyje rajono retmiškių. Ar pavyks jį išsaugoti? Ar dar ilgai galėsime grožėtis įspūdingomis tetervinų tuoktuvėmis?

• Pastabos / Komentarai (1)
• Rekomenduok draugui

Rajone nėra miško, kuriame nebūtų šiukšlių

Mažiausia bauda už šiukšlinimą – 100 Lt, o didžiausia gali siekti ir keliolika tūkstančių. Tačiau piniginės sankcijos menkai terūpi teršėjams: jie jaučiasi nebaudžiami ir kasmet miškuose verčia statybinių medžiagų ir senų padangų kalnus.

• Pastabos / Komentarai (3)
• Rekomenduok draugui

Juodasis gandras – miškų paslaptis

Prieš dvi savaites, Šv. Baltramiejaus dieną, į kelionę Afrikon sparnus išskleidė gandrai. Prieš išvykstant jų pulkai būriavosi pievose, arimuose. Tarp gausybės baltųjų gandrų gana sudėtinga buvo pastebėti jo brolio – juodojo gandro. Šiuos tylius, baikščius ir paslaptingus paukščius retai kas išvysta, mat jų namai - sunkiai įžengiami miškai, pelkės, vandens kanalai, upių ir upelių raizgalynė. Net medis lizdui susisukti jiems turi būti nepaprastas – senas ąžuolas itin stambiomis ir plačiai į šalis išsikerojusiomis šakomis...

• Pastabos / Komentarai (5)
• Rekomenduok draugui