Renginio afiša.
Renginio afiša.

Sėlynės (Rokiškio kaim. sen.) kaimo bendruomenė susitelkė svarbiam tikslui – įamžinti Rokiškio krašto garbės piliečio, mokytojo, laisvės kovotojo Leonardo Grigonio- Užpalio atminimą. Bendruomenė viliasi, kad paminklas laisvės kovotojui taps traukos objektu, jų vietovės identitetu, padėsiančiu sukurti istorinę erdvę.

Istorinės aplinkybės

Prieš keletą metų į kaimo bendruomenę susibūrė Sėlynės ir aplinkinių kaimų žmonės. Šiandien visuomeninės  organizacijos sąrašuose – per 50 narių. Pasak pirmininko Vytauto  Šukio, kaimas sensta, žmonių nedaug, o ir likusiųjų aktyvumas mažėja. Iš pusšimčio sąrašinių narių apie 20 kasmet sumoka nario mokestį, dalyvauja talkose, jiems dar rūpi gyvenvietės ateitis. O šiomis dienomis didžiausias bendruomenės rūpestis – paminklo laisvės kovotojui L. Grigoniui- Užpaliui atidengimo iškilmių organizavimas.

Istoriškai susiklostė taip, jog netoli Sėlynės esančiame Pužonių kaime 1905 m. gruodžio 14 d. gimė būsimasis laisvės kovotojas L. Grigonis. Dar besimokydamas Rokiškio gimnazijoje jis įkūrė pradžios mokyklą. 1939 m. sudegus mediniam mokyklos pastatui, jis rūpinosi naujos mokyklos statyba. Nors vyko karas, 1942 m. vaikai ir mokytojai susirinko į naują, dažais kvepiančią mokyklą. 1944 m. vasarą L. Grigonis. pasitraukė į tuometinę Šiaulių apskritį, tapo laisvės kovotoju, Prisikėlimo apygardos vadu.

Mokytojas išliko mokinių atmintyje

Sėlyniečiai ir šiandien su pagarba taria mokytojo vardą L. Grigonio vardą. Jo statytai mokyklai 1996 m. buvo  suteiktas L.Grigonio vardas. Tačiau dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus 2003 m. mokykla buvo uždaryta, o pastatas privatizuotas ir nugriautas. Šiandien likę tik jo pamatai.

Mūsų kraštietis L. Grigonis – Užpalis – vienas iš aštuonių Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) tarybos narių, 1949 m. vasario 16 d. Minaičiuose (Radviliškio r.) pasirašęs Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio deklaraciją. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro iniciatyva nutarta įamžinti visų aštuonių signatarų atminimą, jų gimtinėse pastatant skulptoriaus Jono Jagėlos paminklus. Pirmasis paminklas pastatytas Sėlynėje.

Prie kraštiečio mokytojo, laisvės kovotojo atminimo įamžinimo prisidėjo ir kaimo bendruomenė. Pasak pirmininko V. Šukio, pernai vasarą į būsimo paminklo vietą sunkiasvore technika buvo atvežta daug žemių, sutvarkyta aplinka, įrengtas trinkelių takas. Daugiausia prie šių darbų prisidėjo verslininkas Raimondas Tarvydis. Talkose dalyvavo ne tik sėlyniečiai, bet ir muziejininkai, rajono jaunieji šauliai.

Sėlynės bendruomenės nariai kaimo bibliotekoje planuoja įrengti ekspoziciją, susijusią su kraštiečio mokytojo, laisvės kovotojo veikla, kviesti ją aplankyti svečius. Rengiant ekspoziciją juos konsultuoja  Rokiškio  karšto muziejininkai. Bendruomenė šalia paminklo nori pasodinti medelių, pastatyti suoliukų.

Naujojo paminko atidengimas planuojamas Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Per iškilmes Rokiškio jaunųjų šaulių 9-ąjai kuopai bus suteiktas L. Grigonio-Užpalio vardas.

Prie paminklo kratytis duobėtu keliu

Ar paminklas žymiam šalies veikėjui taps traukos objektu, bendruomenės identitetu, padėsiančiu sukurti istorinę erdvę? Bendruomenės pirmininkas V. Šukys teigia, jog šio krašto garbaus piliečio atminimo įamžinimas paskatino sutvarkyti vieną gyvenvietės šabakštyną. „Jei norime, kad paminklas taptų traukos objektą, pirmiausia privalome išasfaltuoti kelią. Sunku tikėtis, kad žmonės ryšis kratysis žvyrkeliu per didžiausias duobes. Gėda prieš visą respubliką, kad įamžinę Laisvės kovotojo atminimą, nesugebame sutvarkyti kelio“, –  aiškino V. Šukys. Anot jo, bendruomenės nariai prisidėjo prie paminklo pastatymo, dabar tikisi valdžios atsako: kelių sutvarkymo.

Dalia Zibolienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: