Kostas BALSYS. Pandėlio Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos dvasininkas.
Kostas BALSYS. Pandėlio Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos dvasininkas.

 

Nepriklausomybės priešaušryje Algirdas Mykolas Brazauskas tikintiesiems grąžino Vilniaus Arkikatedrą baziliką, kurios durys Prezidentui buvo užtrenktos po jo mirties. Anot Bažnyčios hierarchų, išpildyti velionio pageidavimą paskutiniojoje kelionėje būti palydėtam į Katedrą sutrukdė Dievo akivaizdoje nepalaiminta jo ir jo antrosios žmonos Kristinos santuoka.

Kardinolo Audrio Juozo Bačkio sprendimas laidotuvių išvakarėse už Jo Ekscelenciją aukotų šv. Mišių  metu neleisti įnešti pirmojo nepriklausomos Lietuvos Prezidento karstą į Arkikatedrą papiktino ne tik A.M.Brazausko artimuosius, bet ir didelę dalį šalies visuomenės. Kilo ažiotažas: šv. Mišiose atsisakė dalyvauti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nepanorusi veltis į politinius ir bažnytinius žaidimus. Velionio artimieji, ignoruodami Bažnyčios hierarchų sprendimą, melstis išvyko į  Kaišiadoris – miestą, kuriame A.M.Brazauskas užaugo, baigė mokyklą.  Nors į Arkikatedroje aukotas šv. Mišias buvo įleidžiami visi norintieji, žmonių į jas susirinko nedaug. 
“Gimtojo…“ kalbintų rokiškėnų nuomonė apie pastarųjų dienų įvykius šalyje taip pat nevienalytė…

Laidotuves norime paversti švente

Kostas BALSYS
Pandėlio Švč. Mergelės Marijos vardo parapijos dvasininkas

Vyskupai, priimdami vienokį ar kitokį sprendimą, turi paisyti ne visuomenėje sklandančių nuomonių, o bažnytinių kanonų. Bažnyčios hierarchai, norėdami būti pavyzdžiu visiems tikintiesiems, privalo griežtai laikytis bažnytinių nuostatų. Taip ir pirmasis nepriklausomos Lietuvos Prezidentas A.M.Brazauskas savo gyvenimu turėjo būti pavyzdžiu tautai. Tačiau žinoma, jog su antrąja žmona mūsų kraštietis pasirinko kitą, ne Bažnyčiai priimtiną, gyvenimo kryptį – savo šeimyninių santykių nesutvirtino Santuokos sakramentu. Tokio sprendimo pasekmės jam turėjo būti gerai žinomos. Tiesą pasakius, šis erzelis kilo visiškai be reikalo: tik pas mus, mažuose miesteliuose, mirusiojo kūnas šv. Mišių metu yra nešamas į bažnyčią. Didmiesčiuose ši sena tradicija nepraktikuojama. Naujajai tradicijai daromos išimtys, kai laidojami dvasininkai. Juk nuo to, ar velionio kūnas bus įneštas į bažnyčią, ar ne, niekas nepasikeičia. Atsisveikinimo su mirusiuoju esmė yra maldoje. O mes laidotuves panorome paversti švente. Deja, viską lemia tik mūsų pačių nueitas gyvenimo kelias ir sąžinė.

Visas straipsnis šeštadienio “Gimtajame…”

Agnė Puteikytė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: