Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (SDPLRV) atlikti 2008 m. namų ūkių biudžeto tyrimai rodo (www.stat.gov.lt), jog, neskaitant tų, kurie turi ilgalaikes paskolas,  kas šeštas namų ūkis, arba 16 proc. šeimų turėjo paskolą, imtą atsiskaityti už išsimokėtinai pirktus daiktus ar gautas paslaugas. Apie 24 proc. namų ūkių nurodė, kad jas grąžinti  nejaučia finansinės naštos, o 18 proc. paskolas įvertino  labai didele našta. Dažniausia buvo skolinamasi įsigyti buitinę techniką ar baldus. Dėl lėšų stokos 3 proc. apklaustųjų bent kartą ar daugiau per 12 mėn. negalėjo laiku sumokėti palūkanų ar paskolos įmokų. Duomenys apie kur kas tragiškesnį šių metų šeimų namų ūkių biudžetą mus pasieks tik kitąmet. Tuo tarpu skolose skęstančiųjų į kampą įvaryti psichologai ima skambinti pagalbos varpais: jų teigimu, žmonių nepamatuotą riziką skolintis jau galima prilyginti aistrai lošti azartinius žaidimus ar priklausomybei alkoholiui bei narkotikams.

Skolintis neskatina

Kristina NEMANIŪTĖ

Greito vartojimo kreditų asociacijos direktorė 

Greitųjų vartojimo kreditų paslauga atsirado dėl to, jog buvo jaučiamas alternatyvių priemonių, padedančių spręsti trumpalaikes finansines problemas, poreikis. Greitojo vartojimo kreditų asociacijos (GVKA) surinkti statistiniai duomenys rodo, jog praėjusiais metais tokiu būdu savo finansines problemas sprendė 37 tūkst. šalies gyventojų. Dažniausia skolinimosi suma – 500 Lt, didžiausia siekia 1 200 Lt. Pastebime, jog žmonės ryžtasi skolintis tik gerai apsvarstę visas galimybes ir paskaičiavę, ar sugebės laiku grąžinti kreditą. Skolinančios bendrovės įprastai pageidauja, kad paskola būtų grąžinta per 30 dienų, tačiau yra ir tokių, kurios suteikia galimybę atidėti paskolos grąžinimą, pervedant kredito atidėjimo mokestį.