Erikas Druskinas.
Erikas Druskinas.

Kai iš Rokiškio kultūros centro vadovo pareigų buvo atleista Nida Lungienė, ramu centre nepasidarė. Tai, kas vyko iki atleidimo ir tęsėsi po jo, audito pareikalavęs naujasis direktorius Erikas Druskinas įvardijo be užuolankų – „bardakas“ ir jovalas. Po šiais žodžiais slepiasi ir neteisėtai skiriami priedai, ir darbo grafikų nepaisymas, ir kai kurių asmenų manymas, jog nebaudžiami gali daryti ką nori… „Yra pakankamai medžiagos, kad prasidėtų rimti teisiniai tyrimai“, – šiame pokalbyje teigia  E. Druskinas.

– Kultūros centre Jūsų pageidavimu šiuo metu vyksta auditas. Kas jį atlieka? Gal kokie nepriklausomi ekspertai?

–  Savivaldybės auditoriai.

–   Ar tiesa, kad po to, kai buvo atleista N. Lungienė, pavaduotoja Vaiva Kirstukienė pasiskyrė sau priedą? Jei taip, ar tai teisėta?

 –  Jinai tris mėnesius buvo sau pasiskyrusi priedą – už gegužę, birželį ir rugpjūtį. Išskyrus mėnesį, kai atostogavo. Bet ką reiškia pasiskirti priedą? Ir atostoginiai tuomet buvo skaičiuojami didesni, nei jai būtų priklausę. Sumos nenorėčiau tiksliai pasakyti, bet per tą laikotarpį yra pasisavinta apie 200 eurų. Tai neteisėta. Bet kuriuo atveju direktoriaus pavaduotoja nesant direktoriui ir taip eina įstaigos vadovo pareigas. Be to, ji pasiskyrė priedą ir kaip pavaduotoja, ir kaip dailininkė. Natūralu, kad taip neturėjo būti. Eidama vadovo pareigas turėjo suprasti ir žinoti, jog tai yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir viešųjų bei privačių interesų painiojimas siekiant sau naudos. Tai nėra kokia nors rašytinė klaida. Juk priedas buvo skirtas tris kartus iš eilės.

–  Ar tai reiškia, jog Kultūros centre iki Jums ateinant, švelniai tariant, kas ką norėjo, tą ir darė?

–  Šiuo atveju, kai kurie asmenys manė, kad gali daryti ką nori ir likti nebaudžiami. Tai labai didelės nekompetencijos ženklai. Darant prielaidą, jog nesuvokia ką daro, žmogus nekompetentingas dirbti tą darbą. O jei suvokia, vadinasi, tai yra vagystė, piktavališkas veiksmas. 

Auditas tą patį nustatinėja. Buhalterė irgi neįspėjo, kad skiriami neteisėti pinigai. Ir nerašė pranešimo, nes ir jai pačiai buvo mokamas priedas. Suprantu, kad buhalterei galima skirti priedą, bet turbūt nenorėdama pyktis su vadovu, ji nepaprieštaravo tokiam mokėjimui.

–  Kokios nuobaudos gresia pavaduotojai?

–   Jos atžvilgiu atliekamas ne vienas tarnybinis patikrinimas. Iš tikrųjų labai liūdna, kad neįmanoma paskirti normalios komisijos tam tikriems pažeidimams nustatyti, nes visi – susiję.

Aš asmeniškai kaip vadovas atlieku tarnybinį patikrinimą. Klausimų man kyla labai daug.

–  Kokių?

–  Buvo netinkamai tvarkomi įstaigos finansai, nebuvo tinkamos priežiūros. Viena buhalterė galėjo pervedinėti įstaigos lėšas. Vadovas savo parašu netvirtindavo bankinio pavedimo. Nors yra priimta, kad visose įstaigose, ypač biudžetinėse, vadovas tokius dokumentus pasirašo. Gerai, jei buhalteris sąžiningas. O jeigu ne? Manau, Kultūros centro buhalterė kažkuriais klausimais pakankamai sąžininga ir galbūt negrobstė lėšų. Bet jei būtų kitaip, vadovas nė nepastebėtų, kad tų pinigų nėra.

– Užsiminėte apie „ne vieną tarnybinį patikrinimą“. Pakomentuokite išsamiau.

–  Kol kas nenoriu komentuoti. Kol tiksliai nenustačiau. Neturėčiau pakenkti tyrimui. Bet, tarkim, yra nustatyta, kad valytojo darbui įformintas vienas žmogus, o patalpas valė kitas. Situacijos labai įdomios. Pavyzdžiui, apmokėtos V. Kirstukienės vyro transporto išlaidos, o tuo transportu važiavo kitas darbuotojas. Yra įtarimų, kad buvo permokėta už kuro sąnaudas važiuojant į komandiruotes. Ir man buvo pateikta daug didesnė kuro sąnaudų sąskaita, negu priklausytų pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Sustabdžiau tuos mokėjimus.

– Ar pavaduotojos vyrui (jis Kultūros centre nedirba) taip pat mokėti pinigai už kažkokius darbus?

–  Už kurą buvo apmokėta. Kai pati pavaduotoja tvirtina savo automobilio mokėjimą, juk kyla įtarimų. Kaip nustatyti, kad automobilis važiavo į numatytus kelionės taškus, kad tai nebuvo lėšų pasisavinimas ir piktnaudžiavimo atvejis? Tai yra neįmanoma. 

–  Kokių dar pažeidimų nustatėte?

–  Vasarą (E. Druskinas dar nedirbo – aut. past.) iš budinčiųjų buvo dingęs tarnybinis telefonas. Padarytas beveik 400 eurų nuostolis. Tačiau apie tai net nebuvo tinkamai pranešta policijai. Tik atėjus rugsėjo sąskaitoms sureaguota, policijoje pradėtas tyrimas ir nustatyti kalti asmenys.

Šiandien aišku, kad vagystę įvykdė nepilnametis. Jo artimieji prisiėmė visą atsakomybę ir nuostoliai nustatytu grafiku bus padengiami. O jei nebūtume nustatę? Iš ko priskaičiuoti? Visiškas „bardakas“ – Kultūros centre niekam nebuvo priskirtos darbo priemonės, telefonai, nebuvo atitinkamos materialinės atsakomybės. Sakyčiau, net sudarytos sąlygos dingti Kultūros centro turtui.

Mūsų Kultūros centro laukia neeilinė inventorizacija. Nes dabar pasakyti, kur yra koks turtas, pakankamai sudėtinga.

– Grįžkim prie telefono vagystės. Kaip nepilnametis galėjo iš budinčiojo jį pavogti?

–  Budėtojas nebuvo darbo vietoje. Tik todėl ir pavogė telefoną iš stalčiaus. Bet jei budėtojui turtas nėra priskirtas? Vadinasi, už viską atsako vadovas.

–  Kaip suprantu, pradėjęs dirbti, susiėmėte už galvos. Ką darysite toliau?

–  Šiomis dienomis iš tiesų rimtai peržiūriu ir pareigybes, ir darbuotojų atsakomybės ribas. Nustatyta ir darbo laiko pažeidimų. Grafikai tvarkomi netinkamai. Yra netgi taip, kad be laisvadienių žmogus pagal juos dirbo aštuonias, devynias dienas, nors nebuvo jokio reikalo. Suprantu, kai kuriais atvejais tai daroma tyčia, kad būtų galima prisidurti prie atostogų. Bet aš kategoriškas šiuo atveju – festivalis nevyksta devynias dienas. Iš tiesų labai aplaidžiai planuojamas darbas.

–  Ar tiesa, kad Kultūros centro buhalterė išėjo iš darbo? Jei taip, kokie motyvai?

–  Vyriausioji buhalterė iš tiesų išėjo. Prašymą padavė rugsėjo 7 dieną. Manau, dėl įvairių pažeidimų, kurie buvo padaryti. Žmogus, manau, buvo tiesiog pavargęs tuos pažeidimus daryti. Mes kalbėjomės ir apie priedus. Klausiau, kodėl leido. Supratau, kad žmogus pasidavė tai tėkmei ir tiesiog neprieštaravo. Nenorėjo pasekmių ar reakcijų savo atžvilgiu.

– Ar tiesa, kad radote jau pasirašytas sutartis su kai kuriais bene kasmet Senųjų metų palydose dalyvaujančiais atlikėjais, kad sutarti nemenki honorarai?

– Su  kai kuriais atlikėjais yra sudarytos sutartys. Bet dėl Senųjų metų palydų dar bus priimti sprendimai. Mes su režisiere aptarinėsime visą sąmatą. Klausimas, ar Kultūros centrui verta daryti tokio pobūdžio vaidinimą, ar įmanomos kitokios šio renginio formos, kiti atlikėjai.

Palydų sąmata pakankamai didelė. Norėčiau išleisti mažiau pinigų, nes Kultūros centras ir taip turi įsiskolinimų – 8000 eurų neįskaitant komunalinių mokesčių. Mano tikslas – kuo greičiau juos padengti.

Labai gaila, jog iki manęs nebuvo sutvarkyti santykiai ir su Choreografijos mokykla. Liūdna, kad Choreografijos mokykla įsikėlė pasitikėjimo teise: ji savo dalį visiškai valdo, o daugybę metų iš Kultūros centro biudžeto buvo neteisėtai apmokėtos mokyklos elektros, vandens ir kitos paslaugos. Pagal galiojančius įstatymus kitos įstaigos sąskaitų mes negalime mokėti iš Kultūros centro specialiųjų lėšų. Bet kuri kontrolė turėtų nustatyti šitą pažeidimą. Tai yra ne biudžeto asignavimai, skirti padengti abiejų įstaigų sąnaudas, o Kultūros centro uždirbti pinigai. Jie turi būti naudojami centro poreikiams. O dabar išeina, kad viena įstaiga uždirbinėja pinigus, o po to formuoja skolas, nes kita naudojasi Kultūros centro paslaugomis. Šiandien skubiai sprendžiu šitą klausimą. Negaliu prisiimti įsipareigojimų, kurių negaliu. Tuomet pažeisčiau įstatymus.

–  Senųjų metų palydos, kaip ir profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“, rokiškėnams – šventas reikalas. Ar žadate kažką kardinaliai keisti?

–  Nėra būtinybės Senųjų metų palydas daryti būtent tokios formos, kokia yra dabar.

Įvairiose situacijose matau ilgą laiką buvusį aplaidumą. Mane nustebino tai, joj kultūros darbuotojai tiesiog nebuvo niekieno kuruojami. Rokiškio miesto šventė –  to pavyzdys. Kai kas turbūt eilę metų nėra girdėję jokių užduočių. Kai kurie tai pripažįsta. Matau tendenciją rūpintis tik projektais, kurie yra finansiškai dideli, kuriuos kuruoja ta pati pavaduotoja.

Tad galiu įtarti – dėl tam tikros finansinės naudos.

Įtarimų  man kelia tam tikros Kultūros centro išlaidos, ir aš tai aiškinuosi. Susidariau įspūdį, kad iš tiesų net ir buvusi Kultūros centro direktorė kažkuria prasme buvo viena, nemažai darbų „vežė“ viena ir faktiškai neturėjo šalia žmogaus, kuris būtų tikrasis direktoriaus pagalbininkas.

– Girdėti kalbų, kad žadate iškelti iš centro nevyriausybines jaunimo organizacijas, apriboti jų veiklą?

– Naikinti kol kas neketinu. Bet veiklą – peržiūriu. Ir staiga kai kurie Kultūros centro darbuotojai atranda sau nišų, pradeda galvoti apie savo tiesiogines pareigybes. Nes kai paimi planą ir nematai nieko, ką žmogui priklausytų nuveikti per metus. Ir tai Kultūros centrui tiko?

Iš tiesų žmonės algas gaudavo, bet darydavo neaišku kieno darbus. Pavyzdžiui, kažkokių organizacijų.

Noriu, kad pas mus būtų konkretūs žmonės, kurie rūpinasi kontaktais, renginių režisūra, kad atsiskirtų vadyba ir kultūros reikalai. Dabar visko tiek pripinta, kad neįmanoma susigaudyti. Ir tie „priskaldymai“ po pusę etato. Kai tas pats ir budėtojas, ir valytojas. Labai daug jovalo šitoje srityje. Darau žingsnius, kad daugiau taip nebebūtų. Darbuotojai apie tai įspėjami. Nuo lapkričio 1 dienos iš dviejų po pusę bus suformuoti pilni etatai, kai kuriems ūkinio personalo žmonėms – padidinti krūviai. Darau taip, kad turėtume daugiau kultūrinių darbuotojų, nes iki šiol viską buvo pasiėmę keli žmonės ir nebebuvo galimybės priimti kitų. Šitos praktikos nebebus.

– Ką darysite, jei auditas „nieko neras“?

–  Yra pakankamai medžiagos, kad prasidėtų rimti teisiniai tyrimai. Pats, atlikdamas tarnybinį patikrinimą, tą medžiagą renku ir artimiausiu metu visa ji bus perduota teisininkams. Tai susiję ir su darbo užmokesčiu. Gali būti, kad vieniems darbuotojams yra permokėta dalis pinigų, o daliai – nesumokėta. Todėl laukia nemaži perskaičiavimai. Kadangi vadovė tinkamai nekontroliavo, iš tiesų įstaigai gali būti padaryti maždaug 2–3 tūkstančių eurų dydžio nuostoliai. Iš kai kurių gali tekti nuskaičiuoti permokas, kitiems – primokėti. Reikia perskaičiuoti ne vienerių metų algas.   

Aš manau, kad auditas „ras“. Ir teisinės institucijos tą tirs, ir spauda bet kuriuo atveju padės mums visiems šiek tiek apsivalyti ir tą jovalą pakeisti.

– Paskutinis klausimas apie „Vaidiname žemdirbiams“: ar šis festivalis išliks?

– Festivalis bus. Galbūt kitu pavadinimu. Aš, pavyzdžiui, siūlyčiau vieną žodį, kuris yra tarsi Rokiškio simbolis. Kokį? „Sūris“. Nida  (Nida Lungienė – Kultūros centro vadybininkė – aut. past.) kaip tik tvarko šį projektą. Festivalio formą žadama keisti. Rokiškėnų laukia pokyčiai.  

–  Ačiū už pokalbį.

 

 

 

 

 

 

Reda Milaknienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: