Generalinės miškų urėdas Rimantas PRŪSAITIS
Generalinės miškų urėdas Rimantas PRŪSAITIS

Spalio pabaigoje sukaks metai, kai prie generalinės miškų urėdijos vairo stojo Rimantas PRŪSAITIS (gim. 1956 m). Pagal profesiją jis – miškų ūkio inžinierius, biomedicinos mokslų srities mokslų daktaras. R. Prūsaičio miškininkystės veiklos spektras platus: nuo girininkijos vyriausiojo techniko-miškininko, Alytaus miškų ūkio Dušnionių girininkijos girininko, Alytaus miškų urėdo, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus iki generalinio miškų urėdo. Vadovauti valstybinių miškų ūkiui, nuolat balansuojančiam tarp verslo ir politikų interesų bei pertvarkų, didinti miškų vertę ir tuo pačiu – miškų duodamą grąžą – ne pati lengviausia tarnyba.

Apie valstybinių miškų ūkio nūdienos rūpesčius ir pokyčius generalinį miškų urėdą kalbina „Gimtojo Rokiškio“ korespondentė Aldona MINKEVIČIENĖ.

–  Rudenį bus metai, kai tapote Generalinės miškų urėdijos vadovu. Miškininkystė Jums puikiai pažįstama veiklos sritis: turite didelės miškininko praktiko ir miškų politiko patirties. Tapus generaliniu urėdu Jums „krikšto“ nestigo: pavasarį Seimas pasipriešino apvaliosios medienos prekybos taisyklių pakeitimui ir urėdijų pertvarkai, nuo rudens įsigalios neseniai priimtos Miškų įstatymo pataisos. Šis postas, bent jau stebint iš šalies, nėra pati šilčiausia vieta?

–  Tepraėjo gražus pusmetis nuo mano darbo Generalinėje miškų urėdijoje pradžios. Iššūkių nestigo, pusmetis buvo intensyvus. Teko atremti norą keisti prekybos apvaliąja mediena taisykles. Dėl šio noro aiškią poziciją išsakė šalies prezidentė, Seimas ir Konkurencijos tarnyba – bet kokio pirmumo atsiradimas Miškų įstatyme bus Konkurencijos įstatymo pažeidimas.

Esu ministro pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės prekybos apvaliąja mediena teisiniam reguliavimui tobulinti narys. Mums pavesta iki rugsėjo pradžios pateikti siūlymų, kaip tobulinti prekybos apvaliąja mediena reguliavimą siekiant optimizuoti prekybą apvaliąja mediena ir užtikrinti racionalų miškų išteklių naudojimą gaunant didžiausią socialinę ir ekonominę naudą.

Kalbant apie urėdijų pertvarką, oficialių jos metmenų ar projektų niekas dar nematė, tačiau teorinės diskusijos apie urėdijų pertvarką vyksta nuo 2000-ųjų. Yra siūlomi įvairūs urėdijų valdymo pertvarkos modeliai, tačiau praktinis bandymas įgyvendinti vieną modelių buvo 2007-aisiais. Tuometinis aplinkos ministras siūlė įkurti vieną įmonę, o tuometinis generalinis miškų urėdas siūlė steigti 9 miškų urėdijas. Toks 9 įmonių įkūrimas buvo beveik pasiektas, bet Seimui įsikišus procesas sustabdytas. 2007 m. esu pateikęs urėdijų optimizavimo modelį, 2013 m. atliktas Aplinkos ministerijos užsakomasis darbas šiuo klausimu. Nuo 2000-ųjų yra parengta keletas mokslinių (ir ne tik) darbų, siūlančių įvairių urėdijų pertvarkos variantų. Šiuo metu dirba aplinkos ministro Kęstučio Trečioko suburta darbo grupė urėdijų pertvarkos modeliams svarstyti.

–  Miškų įstatymas – svarbiausias dokumentas, kuriuo vadovaujasi miškininkai. Pagrindinis ūkininkavimo tikslas – miško, kaip valstybės turto, vertės didinimas. Iš urėdijų reikalaujama kuo didesnės kapitalo grąžos į šalies biudžetą. Visuomenė tokį reikalavimą suvokia kaip postūmį kuo daugiau miško kirsti ir parduoti. Kaip padaryti, kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika?

–  Miškų urėdijos yra pelno siekiančios valstybės įmonės. Savo veikloje jos įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas, stengiasi vykdyti Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012-2020 m. programos rodiklius bei nudirbti miškotvarkos projektuose numatytus miškų ūkio darbus. Stengdamiesi pakeisti visuomenės požiūrį, esą miškų urėdijos tik kerta mišką, atsakingai sprendžiame urėdijoms patikėtus uždavinius. „Pasotinti vilką ir išsaugoti sveiką avį“ padeda pajamų maksimalus generavimas per vieną tobuliausių Apvaliosios medienos elektroninę pardavimų sistemą (AMEPS). Taip užtikrinama gera miškų urėdijų finansinė būklė ir nustatytų ekonominių rodiklių įgyvendinimas surenkant mokesčius į šalies biudžetą. Bandau ieškoti kriterijų, pagal kuriuos būtų didinama miško vertė, o pagal vertės didėjimą – būtų vertinamas ir konkrečios  įmonės vadovo darbas.

– Rajono miškininkai teigiamai vertina pataisą dėl leidimo draustinių, rekreaciniuose ir kituose antros grupės miškuose vykdyti pagrindinius atrankinius kirtimus nelaukiant medyno gamtinės brandos. Ar nauja tvarka nepakenks miškų bioįvairovei?

–  Mes manome, kad miškams nebus pakenkta, nes kirtimus reglamentuoja ne tik įstatymas, bet ir miško kirtimo taisyklės. Jos nustato papildomus saugiklius tam, kad miškas nebūtų beatodairiškai kertamas. Kai kurių medynų –   eglės, beržo –   laikymas iki gamtinės brandos amžiaus apskritai yra netikslingas, nes atėjus gamtinei brandai mediena būna supuvusi:  ir valstybė negauna naudos,  ir medynas menkai atlieka savo apsaugines funkcijas.

– Sakoma, medį sodini, augini ne sau, o vaikams ar anūkams. Ūkininkaudami nepalankiose žemėse savininkai ne vieną dešimtmetį apsodina jį mišku ir taip didina šalies miškingumą. Priimtos Miškų įstatymo pataisos žemės ūkio paskirties žemėje savininkams leis veisti plantacinius miškus. Tokių miškų auginimo tikslas – gauti kuo greičiau ir kuo daugiau medienos. Ar nekils grėsmė, kad miškų plotų Lietuvoje mažės?

– Tokios grėsmės tikrai nematau ir nemanau, kad įteisinus plantacinius miškus tokia grėsmė kiltų. Plantaciniai miškai – atskira, apskaitoma želdinių rūšis. Iškirtus plantacinį mišką per trejus metus privaloma jį atkurti tais pačiais plantaciniais ar kitais želdiniais. Tiesa, kad plantaciniai miškai kertami anksčiau, bet tai tėra trumpesnė kirtimų rotacija, o  miško žemės paskirtis nekeičiama. Saugiklis yra ir tai, kad esamų miškų transformuoti į plantacinius nebus leidžiama.

–  Pagal Miškų įstatymo pataisas, visus miško kelius tvarkyti turės urėdijos. Bet miškuose yra daug kelių, kurie nepriklauso nei urėdijoms, nei savivaldybėms, nei miško savininkams. Miško kelių tvarkymas ir priežiūra reikalauja didelių pinigų. 2014 m. Rokiškio urėdija atliko kapitalinių kelių remontų už 5,7 mln. Lt, beveik 400 tūkst. Lt kainavo nepravažiuojamų kelių lyginimas, žvyravimas, pralaidų remontai, sniego valymas. Ar miško kelių priežiūros naštą uždėjus urėdijoms, jos turės pakankamai finansų ir nebus visuomenės smaugiamos dėl neprižiūrimų kelių?

–  Miškų urėdijos yra juridiniai asmenys, kurie, palyginti su kitais miško naudotojais, kelių priežiūrai skiria daugiausiai lėšų. Privačių miškų savininkų mokėtinas 5 proc. mokestis nuo  parduotos medienos gautų pajamų kaip tik ir yra numatytas naudoti privačių miškų savininkų kelių remontui. Gera kelių tinklo būklė valstybiniuose miškuose yra pagrindas miškų urėdijų veikloje siekiant gauti maksimalių pajamų už laiku parduotą medieną. Miškų urėdijų nusistatytos ir planuojamos kelių remonto-priežiūros išlaidos neretai tikslinamos pagal poreikį bei esamą situaciją. Urėdijų vadovai ir specialistai planuoja darbus miške vykdyti taip, kad jie turėtų minimalų poveikį miško keliams. Tausojant miško kelius lėšų poreikis remontui ir priežiūrai būna mažesnis. Manau, viskas urėdijose priklauso nuo vadovų darbo – planavimo ir kontrolės. Papildoma našta miškų urėdijoms – kartu rūpestis ir kontrolė GMU, kad būtų  užtikrintas savalaikis lėšų įsisavinimas, o darbai atlikti kokybiškai.

–  Miškas – visų namai. O namuose, žinia, kiekvienas elgiasi kaip išmano. Nemažos visuomenės dalies žinios apie miškus dažnai užsibaigia medžių pavadinimais, miškuose augančiomis gėrybėmis ir nuostata, kad miške – viskas galima. Viena – priimti mišką tausojančius įstatymus, kita – kad jie realiai veiktų. Kaip tai padaryti?

–  Seimui priimant įstatymus reikalinga visapusiška suinteresuotų šalių diskusija. Kai įstatymai bus priimami ne spontaniškai, o iki smulkmenų išdiskutavus,  tuomet jie ir veiks.

–  Liepos 12 d. per TV pasirodė atnaujinta laida „Mūsų miškai“: populiariai pristatytos Miškų įstatymo pataisų naujovės, gamtos reiškinių ir žmogaus keliamos grėsmės bei miško grožis, kurį privalome saugoti visi. Turite viziją, kaip išpopuliarinti visuomenei svarbią informaciją apie miškų įvairovę, tvarią miškininkystę, gamtos saugomus kultūros paveldo objektus, medynų apsaugą, rekreaciją, įvairiapusę miškininkų veiklą?

–  Viešojo pirkimo būdu įsigiję televizijos laidų ciklą apie miškininkystės aktualijas laidos rengėjams iškėlėme uždavinį – kuo išsamiau informuoti visuomenę apie visą miškininkų darbų spektrą: ūkininkavimo miškuose politiką, miškininkystės mokslo pasiekimus, miškininkų rengimo realijas. Į  eterį sugrįžusioje atnaujintoje laidoje bus vietos ne tik gerajai miškų urėdijų, bet ir privačių miško savininkų praktikai, visų su miškininkyste susijusių institucijų naujienoms. Laidoje aptarsime ir miškų technologines naujienas, skirsime laiko probleminiams klausimams spręsti. Taip norime išvengti perdėtai reklaminio pobūdžio  laidų apie mūsų nuveiktus darbus.

–  Valstybiniai miškai nuolat balansuoja ant verslo ir politikos svarstyklių. Jūsų nuomone, kokios pertvarkos valstybinių miškų valdymo srityje artimiausiu metu būtų būtinos?

–  Mano kredo: devynis kartus pamatuok, tik po to kirsk. Tą teigti man leidžia įgyta darbinė ir mokslinė patirtis miškų sistemoje. Apie tai, kokios pertvarkos miškų valdymo srityje būtinos, diskutuojama, kaip jau minėjau, bene du dešimtmečius. Pora dešimtmečių be pertvarkų dirbanti sistema prašosi atnaujinimo. Pasikartosiu – būtina išklausyti visų proceso šalių nuomonę, atsižvelgti į kitų šalių gerąją patirtį ir priimti šalies miškams palankiausius sprendimus. Dabar dėl jų diskutuoja aplinkos ministro sudaryta komisija. Veiksmai priklausys nuo jos pateiktų išvadų.

–  Vizituojate šalies urėdijas, viešai apžvelgiate jų veiklos pasiekimus ir trūkumus. Ar Jūsų darbotvarkėje jau įrašyta, kada atvyksite į Rokiškį?

–  Mano neformalūs susitikimai su miškų urėdijų kolektyvais, manau, yra gera proga pabendrauti be tarpininkų, aptarti darbinius klausimus, nūdienos aktualijas ir išsiaiškinti sunkumus, kad būtų galima spręsti realias miškininkų problemas. Panašius susitikimus rekomenduosiu ir kitiems GMU darbuotojams. Klausiate, kada atvyksiu į Rokiškio miškų urėdiją? Demokratinėse šalyse kelis dešimtmečius gyvuoja tradicija nekritikuoti darbą pradėjusios Vyriausybės, į postą įžengusių valstybės vadovų. Jiems paprastai suteikiama šimtas atokvėpio dienų. Pagal valstybinių miškų sektoriuje nusistovėjusią praktiką naujam urėdui leidžiama ramiai padirbėti bent metus. Taigi artimiausiuose planuose  išvyka į Rokiškį nenumatyta.

– Dėkoju už pokalbį.

 

 

 

 

 

 

 

 

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: