Pusvalandis iki 21 val. – mikrorajonas tuščias: Juozo Tūbelio gimnazijos stadionu neskubriai ratą suka pora bėgikių, per „Romuvos“ stadiono veją išmintu taku kovodami su žemės traukos dėsniu autopilotu namo pėdina trys jaunuoliai. Gatvėse tuščia – nė ženklo, kad už keliolikos minučių viso pasaulio lietuviai giedos „Tautinę giesmę“. Prie Kultūros centro nedrąsiai būriuojasi saujelė entuziastų: pagyvenusių damų kompanija, mama su mažyliu, pora vaikinukų. Kelios minutės iki himno pasirodo Tremtinių choras – sutrikę moterys dairosi, kad teks giedoti vos keliems rokiškėnams.
Prieš pat himno giedojimą ateina dar pora dešimčių rokiškėnų: žinoma gydytojų pora Liudmila ir Viačeslavas Kotliarovai su anūkėliu, išdidžiai mojuojančiu trispalve vėliavėle, kelios jaunos šeimos. „Gal kitąmet susirinks daugiau žmonių“, – viliasi KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506 pėstininkų kuopos vadas Sergejus Afanasjevas, su šeima atėjęs giedoti „Tautiškos giesmės“. Rokiškėnas Augustas Baltrūnas, paragintas tėčio Almanto ir mamos Lijanos, skleidžia savo piešinį: trispalvę vėliavą. Berniukas tikėjosi, kad kažkas aikštėje atsineš ir išskleis tikrą, didelę vėliavą… Deja…
Suskamba Lietuvos himnas. Drąsiai pritardami tremtinių chorui, rokiškėnai gieda jį: ne vieno akyse ima tvenktis ašaros. Atlikę garbingą pareigą, žmonės neskuba skirstytis – sveikina vieni kitus, pritaria tremtiniams, dainuojantiems patriotines dainas. Jaunimo grupelė himną giedojo ir Nepriklausomybės aikštėje, prie bažnyčios.
Kaip rokiškėnai giedojo “Tautinę giesmę” – svetainės nuotraukų galerijoje.
Lina Dūdaitė
