1941-ųjų birželis – Lietuvos negyjanti žaizda. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Sovietų sąjungos ir nacistinės Vokietijos karas. Per Lietuvą nuvilnijo sovietinio teroro banga. Skubiai traukdamasi į Rusijos gilumą, sovietinė kariuomenė bei tuometiniai partiniai aktyvistai be gailesčio žudė jiems pavojingus asmenis. Aukos – atsakingi piliečiai, dori šeimos vyrai, pripažinti autoritetai vietos bendruomenėse. Šios asmenybės, kalbant sovietine terminologija, tapo „pavojingu elementu“, kurį reikia negailestingai sunaikinti.
Įvykdytos žudynės sovietmečiu buvo kruopščiai slepiamos, o žudynių vykdytojai ir organizatoriai ne tik mėgavosi privilegijomis bei valdžios postais, bet ir gyveno šalia nužudytųjų artimųjų.
Prasidėjus „Atgimimui“, Lietuvos visuomenei tapo žinoma Rainių tragedija, Panevėžio gydytojų žudynės ir kiti kraupūs į Rusijos gilumą skubiai besitraukiančių sovietinių aktyvistų įvykdyti nusikaltimai.
Tada, Atgimimo aušroje, 1988 m. rudenį sąjūdiečiai Rokiškio kraštui atskleidė tiesą apie Juodupės tragediją, įvykusią 1941 m. birželio 24 naktį, nustatė jos vykdytojus.
Apie savo tėvelį muziejininkams pasakojo vieno iš nužudytųjų Balio Vasiliausko dukra Palmira Čeičienė. Šiandien ji kartu su Rokiškio krašto muziejininkais ir Juodupės bendruomenės nariais stovėdama prie savo tėvelio kapo, Juodupės kankinių kapų memoriale prisiminė šią tragediją…
„Tėvelis Balys buvo darbštus ir sumanus žmogus. Tarpukariu savo darbščiomis rankomis pasistatė namą Juodupėje. Į jį svajojo atsivesti mylimą moterį. Laisvalaikiu grojo Šaulių sąjungos orkestre, buvo Šaulių sąjungos narys, doras ir teisingas vyras.“
1939 m. įvyko Balio Vasiliausko ir Anelės Narkūnaitės vestuvės. Palmira paima nuotraukų albumą iš tėvelio darytos komodos. Šeimos archyve – brangios nuotraukos. Vienoje jų – jaunavedžiai, nusifotografavę prie savo namo. „Tėvelis be galo mylėjo savo žmoną. 1941 m. kovo 6 d. gimė dukra – tai aš, – toliau pasakoja Palmira. – Tais pačiais metais sovietai okupavo Lietuvą.“
Sunkiai statytas namas nacionalizuojamas. Balys Vasiliauskas dirba staliumi tuometiniame Juodupės tekstilės fabrike „Nemunas“. Prasidėjus karui 1941 m. birželio 22 d. Juodupės partiniai aktyvistai iš „centro gauna užduotį“ prieš besitraukiant į Rusijos gilumą „sunaikinti pavojingus“ juodupėnus, tarpukariu buvusius aktyvius bendruomenės narius, šaulius, savanorius.
Sudarytame sąraše ir Balys Vasiliauskas. Jis sovietinių aktyvistų kviečiamas pristatyti radijo aparatą 1941 m. birželio 23 d. atvyksta į Juodupės partinio aktyvo būstinę. Atvykęs suiimamas ir įkalinamas kalėjimu paverstoje patalpoje. Prie pastato pastatoma sargyba. Miestelis šurmuliuoja, būriuojasi artimieji. Vietiniai pažįsta sovietinius aktyvistus. Daugelis jų kartu dirbo fabrike. Jų tarpe – ir būsimas žudynių organizatorius Steponas Talius.
„Paskutinį kartą su mylimu vyru mama matėsi atnešusi maisto. Išsiskirdami sutuoktiniai pasibučiavo“, – sakė Palmira.
Kaip pasakojo Palmirai mama Anelė, ji visą naktį nemiegojo, o rytą išvirusi kavos nunešė vyrui. Sulaikytojų neberado…. Daugiau savo vyro gyvo nematė.
Kankintojai birželio 24 naktį nužudė savo aukas ir pasitraukė. Žiauriai nukankintus kūnus juodupėnai surado birželio 25 dieną.
„Nužudytus kūnus atvežė į Juodupę ir suguldė Šaulių klube. 1941 m. birželio 27 d. mama pamatė nukankintą savo vyrą ir visus Juodupės kankinius. Vaizdas buvo baisus. Kūnai subadyti, rankos sudraskytos spygliuota viela, išpjaustyti viduriai, sužalotos galvos, nugaroje išpjauti diržai. Mano tėvui subadyta krūtinė, pradurta kakta. Vyrus vežė surištomis rankomis, taip jie ir buvo nužudyti. Burnos buvo užkištos pakulomis.“
Nužudytuosius laidojo bendrame kape. Kapavietės vietoje buvo pastatyti mediniai kryželiai su kankinių pavardėmis.
1941 m. birželio 24 naktį sovietiniai aktyvistai nužudė šie juodupėnai
Balys Vasiliauskas – Juodupės tekstilės fabriko stalius
Balčiūnas Antanas – ūkininkas
Balčiūnas Kazys – ūkininkas
Bulovas Pranas – siuvėjas
Kalpokas Vladas – ūkininkas
Mažeikis Pranas – ūkininkas
Mieliūnas Jonas – Rokiškio miškų urėdijos vyresnysis eigulys
Pilkauskas Vaclovas – Juodupės tekstilės fabriko darbininkas
Rinkevičius Petras – ūkininkas
Šukys Jurgis – mažažemis padienis darbininkas
Žindulis Antanas – ūkininkas
Juodupės tragediją mena 1990 m. pastatytas Juodupės kankinių memorialas.
Valius Kazlauskas, istorikas
