Šiandien – Verbų sekmadienis. Šią dieną prieš beveik du tūkstančius metų Jeruzalės gyventojai pasitiko Kristų kaip karalių ir po kojomis klojo palmių šakeles.
Jėzus į Jeruzalę įžengė ne kaip šio pasaulio karalius: ne ant balto žirgo, tūkstančiais karių vedinas. Jis atjojo ant asilaičio, tačiau romėnų valdymo išvarginti Jeruzalės žmonės sutiko jį su palmių šakelėmis. Tačiau po kelių dienų ta pati minia reikalavo jo nukryžiavimo.
Pietų šalyse šį sekmadienį bus šventinamos palmių šakelės. Mūsų kraštuose vietoj jos šventinama vizžalio kadagio šakelė – amžinos gyvybės ir ateinančio pavasario simbolis. Aukštaičiai kadagio. mūsų krašte vadinamo ėgliumi, puokštėn dar įriša išsprogusių beržų šakelių ar karklų su išsprogusiais „kačiukais“.
Ši puokštė, pagal liaudies tikėjimą, turi stebuklingų galių. Garbingiausioje namų vietoje, užkišta už šventojo paveikslo, ji saugo namus nuo visokio blogio. Ja smilkomi namai, sergantys gyvuliai ir žmonės. Tikima, kad verba panaikina apžavus ir užkerėjimus, gina namus nuo žaibo. Jos išmesti negalima: atsinešus naują verbą, senoji sudeginama.
Kai kur dar gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba, tikint, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos. Anksčiau šventinta verba auklėjo ir vaikus, kad šie nebūtų užsispyrę, taip pat vagis, kad nebevogtų. Paplakdavo verba ir naminius gyvulius, nes buvo tikima, kad taip išvengs nužiūrėjimo.
Lina Dūdaitė
