Valentina Mickienė dažniausiai sau naudingos informacijos ieško Rytų šalių sveikos gyvensenos filosofijoje. Praėjusių metų rudenį ji viešėjo Indijoje. Asmeninio archyvo nuotr.
Valentina Mickienė dažniausiai sau naudingos informacijos ieško Rytų šalių sveikos gyvensenos filosofijoje. Praėjusių metų rudenį ji viešėjo Indijoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Artėjant šiltajam metų sezonui dažnas suskumba dailinti figūrą sporto klube ar bėgiodamas, neretai renkasi ir dietas. Tuo tarpu sveikatos specialistė Valentina MICKIENĖ tikina, jog kūno dailinimas drastiškomis priemonėmis neretai grįžta bumerangu. Norintiesiems turėti gražų kūną ir jaustis gerai moteris pataria to siekti pamažu ir nuolatos.

Vegetarė

V. Mickienė pasakojo, jog maždaug prieš 5-erius metus ji gyveno ir maitinosi taip, kaip dauguma. „Man, kaip ir daugeliui žmonių, vegetarai atrodė keisti žmonės, tačiau jų nesmerkiau. Tik niekaip nesupratau, kaip galima nevalgyti mėsos, o maitintis tik žolėmis. Juokinga, bet dėl elementarios informacijos stokos ir aš maniau, kad mėsos nevalgantieji renkasi garnyrą – bulves, salotas, kopūstus. Tačiau kai susidomėjau vegetarizmu ir pradėjau ieškoti informacijos, gilintis į sveiką gyvenimo būdą, radau be galo daug įvairių patiekalų receptų“, – sakė pašnekovė.

 

Keisti gyvenimo būdą moteris ryžosi, kai ėmė šlubuoti sveikata. „Susilaukusi trečiojo vaiko, svėriau šiek tiek daugiau nei 100 kg. Tai, kad priaugau tiek daug svorio, pastebėjau tuomet, kai po motinystės atostogų reikėjo grįžti į darbą. Matuodamasi chalatą jį užsitraukiau vos iki alkūnių, o kelnės nebekilo aukščiau kelių… Namuose vaikštinėjau lengvai apsirengusi, tad nekreipdavau dėmesio į didėjantį svorį. Tačiau prastėjo mano savijauta: pradėjo skaudėti sąnarius, kojas, negalėjau paeiti, net judėti buvo sunku, dusdavau, nuolat jausdavausi pavargusi ir mieguista. Susimąsčiau: jei aš taip prastai jaučiuosi, kai man keturiasdešimt, kas bus dar po kelerių metų? Kas mane, tokią sunkią, tampys, jei sveikata visai sušlubuos? Nesinorėjo būti kitiems našta. Dėl sveikatos nusprendžiau keisti gyvenimo būdą“, – atviravo pašnekovė.

Per mėnesį – minus 15 kg

Anot V. Mickienės, dauguma žmonių ryžtasi keistis tik tada, kai gyvenime kažkas nutinka blogo. „Suvokiau: jei nekeisiu savo įpročių, susirgsiu dar labiau. Mane sudomino vegetarizmas, reikėjo atsisakyti mėsos. Man tai nebuvo sunku. Pirmiausia ėmiau domėtis, kaip auginami gyvuliai, kurių mėsą mes perkame ir valgome: naudojami įvairūs hormonai tam, kad jie greičiau augtų, daugiau kiaušinių dėtų… Man pasidarė baisu… Be to, nenorėjau būti priežastimi, dėl kurios žudomas gyvas padaras. Po truputį mažinau mėsos kiekį, o maisto racioną papildžiau didesniu kiekiu daržovių. Prieš tai jų valgiau labai mažai. Pakeitusi gyvenimo būdą, pirmaisiais metais numečiau 16 kg. Tiesa, tada dar valgiau mėsą. Pastebėjusi, kad sveikata gerėja, tapau žaliavalge. Visiškai atsisakiau ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių. Per mėnesį netekau 15 kg. Žalias maistas –  vaisiai, daržovės – labai gerai išvalo organizmą. Orientavausi ir į sveiką gyvenimo būdą – pasirinkau mankštą, pradėjau kiekvieną rytą sportuoti. Kasdien nesisvėriau, o sumažėjusį svorį pastebėjau, kai pradėjo „kristi“ drabužiai“, – pasakojo gyvenimo būdą pakeitusi moteris.

Tiesa, norintiesiems atsikratyti per žiemą priaugtų kilogramų, moteris nepataria imtis tokių drastiškų priemonių: „Tokiam žingsniui reikia subręsti ir tvirtai pasiryžti keistis po truputį. Dauguma priverstinai laikosi dietų, o po jų kilogramai grįžta bumerangu. Kartais dietos nepadeda, nes organizmas labai nemėgsta prievartos. Net ir daug sverdama, aš dietų nesilaikiau, netgi buvau prieš jas nusiteikusi. Žinojau, kad dietos neveiksmingos. Nebent pasirinkdavau iškrovos dieną. Neabejoju: reikia lieknėti sveikai. Bet kokiu atveju – jei kas nors skauda, jei norite sulieknėti, pirmiausia siūlau išsivalyti organizmą.“

Stebina kitų nuomonė

V. Mickienės teigimu, vien sveika mityba nepadės pasiekti norimo rezultato – visur turi būti pusiausvyra. „Pradėjusi propaguoti sveiką gyvenimo būdą, ėmiau sportuoti, atsisakiau alkoholio: ne vienerius metus negeriu nė lašo net ir per šventes. Žmonės tai kažkodėl vertina keistai. Jei sėdėdamas prie šventinio stalo pasakai, kad nevalgai agurkų ar obuolių, niekas nekreipia dėmesio – nevalgai tai nevalgai. Tačiau jei pasakai, kad nevartoji alkoholio, jaučia pareigą paskatinti nors paragauti. Jau nekalbu apie tai, kad visų akivaizdoje tampi balta varna. Išgirdę, kad esu vegetarė, žmonės mane tarsi užjaučia: „Kaip tai nevalgai mėsos? Numirsi…“ O man juokinga – be agurko nemirsiu, o be mėsos… tikrai mirsiu. Tokių subtilybių vegetarai patiria tikrai ne kartą“, – neslėpė pašnekovė ir pridūrė, kad aplinkiniai žmonės vegetarus priima keistai – jeigu jis kitoks nei aš, vadinas, keistas…

Užkrėtė savo vaikus

Vegetare tapusi juodupietė neneigė – apie save ir naują gyvenimo būdą teko girdėti įvairiausių atsiliepimų. Ne visi jie buvo geri. Tačiau moteris įprato į juos nebereaguoti. Apie savo gyvenseną aplinkiniams ji pasakoja tik paprašyta: „Kai pradedi sveikai gyventi, maitintis, labai nori gera informacija dalintis su kitais. Tau atrodo, kad nori žmonėms gero, skatini juos sveikai gyventi, pasakoji apie naudą, o jie tavęs nesupranta… Supratau, kad geriau žmonėms savo nuomonės nepiršti. Jeigu jie neprašo – aš nepasakoju. O kai paklausia, atsakau. Kalbėjimas norint pakeisti kitą žmogų išeikvoja labai daug energijos. Labai nemalonu, jei žmogui tavo patirties nereikia. Keisti žmones geriausia savo pavyzdžiu.“

Anot V. Mickienės, būtent savo pavyzdžiu ji vegetarizmu užkrėtė savo vaikus. „Aš jų specialiai neverčiau. Kai pasirinkau vegetarizmą, maistą ruošiau atskirai sau ir šeimai. Tačiau vaikai vis dažniau norėdavo paragauti mano patiekalų. Pastebėjau, kad net per šventes pirmiausia nuo stalo išnykdavo vegetariški patiekalai. Dabar mano dukra ir jaunėlis sūnus taip pat vegetarai. Tiesa, dukrytė į vegetarizmą palinko ne mano skatinama. Tuo tarpu 18-metis sūnus gal metai neprašo manęs ruošti mėsos patiekalų. Aš nieko nedarau prievarta…“, – atviravo pašnekovė.

Tiesa, mėsos V. Mickienės namuose kartkartėmis būna: „Kai paviešėti atvažiuoja vyriausias sūnus su žmona, tenka eiti į parduotuvę ir pirkti mėsos. Jiems gaminu mėsos patiekalus, bet man skauda širdį…“

Mitybos taisyklės

Su „Gimtojo…“ skaitytojais mitybos specialistė pasidalino vertingais patarimais: „Ryte žmogaus organizmas valosi, o virškinimas vyksta labai vangiai. Pusryčiai – lengvo maisto metas, dėl to geriausia rinktis vaisius. Taip pat patartina pusryčių nevalgyti tol, kol neišsituštini. Panašiai ir dėl  vakarienės – vakare skrandžio sultys skiriasi labai silpnai ir visa tai, ką mes suvalgome, skrandyje per naktį pūna. Visi nuodai pasklinda po kūną, o žmogus tampa apatiškas, irzlus. Geriausia po 18 val. nieko nevalgyti. Sočiausi turėtų būti pietūs, tačiau, vėlgi, nepersistengti. Iš maisto mes gauname tik 30 proc. energijos. Rekomenduočiau nors savaitę pabandyti gyventi tokiu režimu, o paskui palyginti savijautą: kaip jautėtės neįprastą savaitę ir kaip jaučiatės gyvendami įprastu režimu.“

V. Mickienė patikino, jog vegetariškas maisto racionas įvairus. Moteris mėgaujasi daržovių užkepėlėmis – orkaitėje troškina žiedinius kopūstus, brokolius, morkas, užpiltus grietinėle arba miltų ir pieno plakiniu. Ypač gardu lęšiais ar sūriu įdaryti balandėliai, vietoj mėsos pašnekovė renkasi varškę. „Bulvių plokštainis irgi nėra labai blogai, tik reikia jį tinkamai pagaminti. Aš darau taip: sutarkuoju bulves, įdedu 4 šaukštus grietinės, pipirų, druskos. Dedu sluoksnį varškės ir dar vieną tarkių sluoksnį. Prieskonius renkuosi natūralius, be glutamatų. Juk sakoma, kad į šieną įdėjus glutamatų, jis irgi tampa skanus… O kepti renkuosi lydytą sviestą. Lydymo metu pašalinamos rūgštys, lieka tik taukas. Ir naminius taukus pakeitėme aliejumi. Tačiau šis kepdamas virsta kancerogenu. Minėti patiekalai nėra visiškai sveikas maistas, bet tai pirmas žingsnis atsisakant mėsos. Sveikas maistas – kuo mažiau keptas“, – teigė V. Mickienė.

Sportuojantiesiems

Pasak pašnekovės, geriausias sportas – vaikščiojimas. Per dieną gryname ore patartina nueiti 1 tūkst. žingsnių. „Vaikščiojant aktyviai dirba padų receptoriai. Ėjimo metu jie stimuliuojami, o visas kūnas masažuojamas. Einant spartesniu žingsniu patartina intensyviau kvėpuoti, tada organizmas gauna daugiau deguonies. Taigi ėjimas – „auksinis“ dalykas, moterims tai turėtų būti pagrindinė sporto šaka. Dar tinka šokiai. Sporto klubai nėra blogai, tačiau auginti raumenis turėtų vyrai, o moterims palaikyti gerą savijautą ir gražią figūrą užtektų tokio sporto. Jeigu šis suderintas su tinkama mityba – papildomų rūpesčių dėl išvaizdos ir puikios savijautos niekada neturėsite“, – neabejoja pašnekovė. 

 

Miglė Katinauskienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: