Žūtbūtinė kova dėl mero posto pasiekė kulminaciją: liko du kandidatai, iš jų kovo 15 d. rinkėjai turės išsirinkti vieną, rajonui vadovausiantį ketverius metus.
Vieną – iškels, kitą – išbrokuos…
Pirmą kartą tiesiogiai merus renkantys rajono gyventojai kovo 15 d. pasakys, kuris iš dviejų kandidatų taps meru: ar konservatorius penkiasdešimt vienerių Almantas Blažys, pagal profesiją inžinierius, ar socialdemokratas penkiasdešimt dvejų Antanas Vagonis, pagal profesiją pedagogas?
„Gimtasis…“ domėjosi, kuriam kandidatų palankesnės rinkimų prognozės, kokios gali būti politinės dėlionės antrajame rinkimų ture ir naujoje taryboje.
Vieni kandidatai tempė partijas, kitus tempė partijos…
Balsavimo rezultatai parodė, kurie kandidatai į merus yra tikrieji partijų lyderiai, savo pavarde tempę partijas į viršų, kurie partijų reitingus tempė… atgal. Iš šešių kandidatų į merus rinkėjai už keturis balsavo aktyviau nei už jų partijas, o du kandidatai palaikyti kukliau, nei juos iškėlusios partijos.
Į antrąjį mero rinkimų turą patekęs konservatorius A. Blažys surinko 2669 rinkėjų balsus, o jį iškėlusi partija – 2288. Už partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatą į merus Egidijų Vilimą balsavo 2343 rinkėjai, už partiją – 2048. Rinkėjai palankesni buvo Laisvės sąjungos (liberalų) remiamam kandidatui į merus Virginijui Lukošiūnui: už jį balsavo 1762 rinkėjai, už partiją – 1541. Geriau nei partija pasirodė ir Darbo partijos iškeltas kandidatas į merus Valerijus Rancevas: jis surinko 1663 balsus, už partiją balsavo 1488 rinkėjai.
Du kandidatai sulaukė mažesnio rinkėjų palankumo, nei juos iškėlusios partijos. Į antrąjį mero rinkimų turą patekęs socialdemokratas A. Vagonis surinko 3233 rinkėjų balsus, o už Socialdemokratų partiją balsavo 3534 rinkėjai. Koalicija „Už laisvę augti“ surinko 1789 balsus, o jos palaikomas kandidatas į merus Vytautas Masiulis gavo 1278 balsus.
„Atvirų rinkėjų verbavimo tekstų nebus“
Daugiausia rinkėjų palaikymo sulaukęs socialdemokratas A. Vagonis sakė, jog rinkimų analizės dar nedarė. Tai, kad jį iškėlusi partija gavo daugiau balsų nei jis, kandidatas į merus aiškino nedidele politine patirtimi ir viešumo stoka. „Partijos sąrašo lyderiu tapo Vilys (Vytautas Vilys – aut. past.). Prieš rinkimus partijos viduje buvo diskusijos, buvo du kandidatai – jis ir aš. Pasirinko mane, bet kažkuri partijos narių bei socdemų rėmėjų dalis nekeitė savo nuomonės ir balsavo už Vilį. Jis žinomas žmogus, pagrindinis žinomumo faktorius – mero pareigos, daug kam jis asocijuojasi ir su Kamajų seniūnu (V. Vilys ilgai dirbo šios seniūnijos seniūnu – aut. past.)“, – situaciją komentavo A. Vagonis. Prieš rinkimus jis svarstė, jog pirmąjį rinkimų turą laimės konservatorius A. Blažys ir tvarkietis E. Vilimas, nes šie politikai rajone gerai pažįstami, abu buvę merai. „Pagrindinė rinkėjų masė turi savo favoritus. O aš aktyviojoj politikoj esu naujokas. Ten, kur su žmonėmis susitikau, kalbėjausi akis į akį, per rinkimus gavau daugiausia balsų. O kur buvo tik plakatai, lankstinukai ar dalyvavau tik seniūnų ataskaitiniuose, ten nelaimėjau. Pavyzdžiui, Kamajuose į susitikimą su manimi atėjo vos vienas žmogus, o Pandėlyje – nė vieno. Dėl palaikymo, galvoju, turi nuspręsti patys rinkėjai laisva valia. Prieš rinkimus buvo koalicijos susitarimas: jeigu einam kartu, tai ir palaikysim vienas kitą. Apie kitokias pastangas, kaip pritraukti kitų partijų rėmėjus, negalvojau. Mano atvirų rinkėjų verbavimo tekstų nebus. Dalis žmonių, kurių kandidato antrajame ture nebus, pasimetę, bet už ką jie balsuos, tegul apsispręs laisva valia“, – svarstė A. Vagonis. Kandidato vertinimu, partijai rinkimai buvo sėkmingi – gauta daugiausia tarybos mandatų (7).
„Intriga išlieka“
„Rinkimų rezultatus vertinu labai palankiai. Gavome tiek pat mandatų, kiek ir turėjome, o aš patekau į antrąjį mero rinkimų turą“, – sakė A. Blažys, kovo 15 d. dėl svarbiausio rajono posto susikausiantis su socdemų kandidatu. Pasak jo, didžioji intriga išlieka, nes nė vienas kandidatų į merus nesurinko absoliučios balsų daugumos. Jis tikisi kitų partijų paramos, kalbasi su jų lyderiais, žada gauti paramą iš žinomų šalies politikų, rajono ir šalies visuomenės veikėjų, verslininkų.
„Kalbamės su Liberalų sąjūdžiu, Laisvės sąjunga ir jų keltais kandidatais į merus. Ir su verslininkais. Jeigu kovo 15 d. sėkmė nusišypsotų man, pirma, ką padaryčiau, – dabartinį merą, socdemą Vilį pakviesčiau į vicemero postą. Jis – aiškus šios partijos rajone lyderis. Tą parodė rinkėjai, jam atidavę daugiausia balsų. Gavęs didžiausią rajono gyventojų pasitikėjimą, manau, Vilys turi moralinę teisę užimti rajono gyvenimui svarbų postą“, – apie politinę perspektyvą svarstė A. Blažys. Jo nuomone, V. Vilys, jei socdemai jį būtų iškėlę kandidatu į merus, turėjo labai realių šansų tapti rajono vadovu.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rajono skyriaus vadovybė trečiadienį vakare rinkosi į posėdį aptarti rinkimų rezultatų. Skyriaus pirmininkė ir rinkimų sąrašo lyderė Dijana Meškauskienė rinkėjų valia nureitinguota į penktąją poziciją ir į tarybą nepatenka. Ar gali būti pasikeitimų vadovybėje, A. Blažys iš anksto neprognozavo. Tarp tarybos mandatus laimėjusio ketvertuko, anot A. Blažio, persistumdymų nebus, nes nė vienam iš sąrašo narių dirbti taryboje užimamos pareigos netrukdo.
„Jeigu bus cirkas, gal į tarybą leisim jaunimą“
Liberalų sąjūdžio iškeltas ir koalicijos „Už laisvę augti“ remtas kandidatas Vytautas Masiulis nesureikšmino fakto, kad už jį rinkėjai balsavo gerokai mažiau nei už koaliciją. „Žinoma, matau savo klaidų: nevaikščiojau pas rinkėjus į namus, ypač mieste. Nebuvo laiko, nes teko užsiimti organizaciniu darbu. Kaimuose, kur buvau, ten ir rezultatai matyti“, – V. Masiulis vardijo priežastis, dėl kurių tarp šešių kandidatų į merus jis liko paskutinis. Tačiau, anot politiko, rinkimų rezultatai geri: koalicija tikėjosi 2 ar 3 vietų taryboje, gavo 3, o rinkėjų skaičius gerokai išaugo, nei buvo anksčiau.
Paklaustas, su kuria politine jėga dirbs į tarybą deleguoti koalicijos nariai, V. Masiulis atsakė: „Priklausys, kokios bus aplinkybės, kai paaiškės, kas taps meru. Jeigu bus cirkas, kaip per paskutinius ketverius metus, gal į tarybą leisim jaunimą. O jeigu bus galima darbuotis rimtai, taryboje dirbs mandatus gavę koalicijos nariai.“
V. Masiulis patvirtino, jog antrajame ture koalicija „Už laisvę augti“ palaikys kandidatą į merus A. Blažį.
„Visada tikiesi ir lauki geresnių rezultatų“
Darbo partijos kandidatas į merus ir sąrašo lyderis V. Rancevas nesisieloja dėl to, kad nepateko į antrąjį rinkimų turą. „Visada tikiesi ir lauki geresnių rezultatų. Labai paglostė širdį, kad už mane, kaip asmenį, balsavo daugiau rinkėjų nei už mano partiją. Išlaikėme turėtą mandatų skaičių (3), taigi rinkimai, galima sakyti, padėties nepablogino“, – dėstė politikas.
Kurį kandidatą antrajame merų rinkimo ture darbiečiai rems, anot politiko, aišku, nes iki rinkimų buvo pasirašyta darbiečių, socdemų ir tvarkiečių koalicija, šioje kadencijoje turinti tarybos balsų daugumą. Jis patvirtino, jog nė vienas partijos narių, laimėjusių tarybos mandatą, jo neatsisakys, o pasikeitimų galėtų būti tik tuo atveju, jei išrinktas tarybos narys bus deleguotas į postą, nesuderinamą su tarybos nario darbu.
„Rinkėjai aiškiai pasakė, kurių žmonių nori valdžioje“
Laisvės sąjungos (liberalų) Rokiškio skyriaus pirmininkas Gintaras Girštautas sakė, jog rinkimų rezultatais patenkintas: į merus parinko gerą kandidatą – V. Lukošiūnas užėmė ketvirtą poziciją, už jį rinkėjai balsavo daugiau nei už jį palaikiusią partiją. O tai, G. Girštauto teigimu, geras ženklas, kad šis politikas turi didelių šansų ateičiai. „Partija neseniai keitė pavadinimą, iš mūsų skyriaus prieš metus dezertyravo nemažai narių pas socdemus. Todėl daug kas mūsų partiją „nurašė“ – netikėjo, kad gausime bent vieną mandatą. Palyginti su 2011 m. savivaldos rinkimais, mes praradome vos 177 balsus. Taigi dezertyravimas mūsų partijai ne pakenkė, o gal net ir padėjo“, – svarstė G. Girštautas. Jo manymu, jeigu Laisvės sąjunga į rinkimus būtų ėjusi su Liberalų sąjūdžiu ir valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taryboje būtų gavę ne mažiau 7 mandatų. Dabar gavo tris. „Tas pats, kaip ir 2011 m., bet tada liko „uodega“ nuo Liberalų sąjūdžio, kuriems trūko 6 mandatui reikalingų balsų ir mums buvo pridėtas ketvirtas mandatas“, – rinkimų rezultatus vertino G. Girštautas. Jis planavo trauktis iš politikos, todėl pasirinko sąrašo 11 poziciją. Bet rinkėjai jį išreitingavo į pirmąją vietą, tad dabar nebeturi moralinės teisės palikti politikos – dirbs naujoje taryboje.
Laisvės sąjunga antrajame rinkimų ture palaikys konservatorių A. Blažį. „Dėl to jau sutarta. Reikia drauge dirbti ne pagal išankstines koalicijas, o ideologiniu pagrindu. Mūsų ir konservatorių partijos drauge dirba ir Seime“, – dėstė G. Girštautas. Politiko teigimu, svarbiausia priežastis, kodėl rems A. Blažį, o ne A. Vagonį, – rinkėjų išreikštas pasitikėjimas kandidatais: „Už Blažį balsavo daug daugiau rinkėjų nei už jo partiją, o Vagonį rinkėjai palaikė gerokai mažiau nei partiją.“
G. Girštauto įsitikinimu, politikai turi paisyti žmonių valios, o ne savo ambicijų: „Rinkėjai aiškiai pasakė, ką nori matyti rajono valdžioje. Didžiausią rinkėjų pasitikėjimą pelnę politikai turi užimti svarbiausius postus: antrąjį turą laimėjęs kandidatas – mero, o rinkimuose dalyvavęs ir daugiausia balsų surinkęs politikas – vicemero. Kadangi rinkėjai labiausiai palaikė dabartinį rajono merą Vilį, labai natūralu, kad jam būtų pasiūlytos vicemero pareigos. Ir tam labai pritarčiau“, – politines dėliones narpliojo G. Girštautas.
„Jokios pozicijos ar opozicijos negalės būti“
„Tvarkai ir teisingumui“ rinkimų rezultatai patenkinami. Skyriaus pirmininkas ir kandidatas į merus E. Vilimas sakė, kad jo prognozės išsipildė: „Jeigu rinkėjų aktyvumas būtų daugiau nei 50 proc., manau, būčiau išėjęs į antrąjį turą. Už mane balsavo daugiau rinkėjų nei už mano partiją. Taryboje turėsime 4 mandatus. Atsirado nauja jėga – centristinė, balsai persiskirstė.“
Tvarkiečiai antrajame rinkimų ture rems A. Vagonį. „Jis – naujas žmogus, reikia duoti naujo mąstymo. Be to, rinkėjai už jį, kaip kandidatą į merus, balsavo daugiausia. Jeigu būtų kitaip, koketuočiau. Jeigu Vagonis pakvies vykti į susitikimus su rinkėjais, važiuosiu ir agituosiu balsuoti už jį. Tai, kad Vagonis gavo mažiau balsų, nei jį iškėlusi partija, nieko stebėtino: tam ir yra tiesioginiai mero rinkimai, kad galėtų rinktis, kas – už partiją, o kas – už asmenybę. Dalis rinkėjų, matyt, kandidatų į merus nebereitingavo“, – svarstė E. Vilimas.
Pasak politiko, aktyvumo prasme antrasis turas bus labai įdomus ir lengvesnis, nes reikės rinktis tik iš dviejų kandidatų. „Lems kiekvieno žmogaus apsisprendimas. Todėl manau, kad žmonės eis balsuoti. Nors gali būti, kad dalis rinkėjų gali ir nebeateiti, nes taryba jau išrinkta, o jų kandidatai nebesivaržo“, – apie antrojo turo aktyvumo prognozes svarstė E. Vilimas.
Pasak jo, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Socialdemokratų programos labai artimos, atitinka bendrą požiūrį. „Dirbant taryboje tai labai svarbu, nes ši kadencija bus įdomi: visi turėsime dirbti kaip branduolys, o ne kaip pozicija ir opozicija. Juk į tarybą ateina sveiko proto žmonės ir jie renkami tam, kad rajonui daug gero nuveiktų, o ne trukdytų“, – dėstė E. Vilimas. Pasak jo, pagal įstatymą tiesiogiai išrinktas meras siūlys savo komandą. Bet neneigė, kad A. Vagonio sėkmės atveju trijų partijų koalicija turės įtakos, ką į svarbius postus deleguoti.
E. Vilimas, paklaustas, ar jis nesitiki tapti vicemeru, jeigu A. Vagonis laimėtų mero rinkimus, dabar šias pareigas užimantis politikas atsakė, jog tokių pageidavimų yra, bet teoriškai galėtų būti ir kitaip…
„Gali siūlyti ir popiežiumi“
Socialdemokratas, rajono meras V. Vilys, partijos valia netapęs kandidatu naujai mero kadencijai, bet rinkimuose gavęs didžiulį rinkėjų palaikymą, neskubėjo atvirauti dėl kilusių politinių aistrų: „Politikai prieš rinkimus gali pasiūlyti ir popiežiumi būti. Kol kas nieko nesvarstau, pasibaigus kadencijai galbūt „pensininkausiu“ ir dirbsiu taryboje.“ Į opozicijos viliones po rinkimų tapti vicemeru ar savų pažadus jį pasodinti į mero patarėjo ar kitą ne taip reikšmingą postą V. Vilys komentarų nedalijo.
Aldona Minkevičienė
