Aldona Minkevičienė
Aldona Minkevičienė

Gamtos reiškinių specialistai džiugina: pirmą kartą per daugybę metų Lietuvoje kalendorinę pavasario pradžią aplenkė meteorologinis pavasaris… Nors dar savaitė iki kovo, o iki gandrų sutiktuvių dienos – beveik mėnuo, prieš kelias dienas gandras padangėje jau suko ratą. Žadama, jog kitą savaitę šiluma gali pasiekti net iki 10 laipsnių.

Džiūgauti galime ir dėl pralinksmėjusio miesto vaizdo: nors gatvės slidžios ir murzinos, iš stotelių, nuo pastatų sienų ir langų dailiai šypsosi gražių žmonių veidai. Šypsosi ir į šiuos retušuotus „abrozdėlius“ žvelgiantis rinkėjas. Kitą savaitę jis bus labai reikšmingas: nuspręs, kas ketverius metus sėdės prie rajono valdžios vairo ir kas bus tie 25, lemsiantys  mūsų bendruomenės gyvenimui svarbius sprendimus.

Vištų augintojai šmaikštauja: rinkimai – kaip viščiukų perėjimas. Niekada nežinai, kas po lukštu – paperas ar besiplunksnuojanti gyvybė? Kai konkurencija tokia didelė, auksinio valdžios kiaušinio daugeliui lukštenti neteks. Taigi dabar rinkėjui galvos skausmas –  kuriuos politinius kiaušinius išridenti į postus ir sostus? Arba kaip iš šešių išrinkti patį pačiausią, o iš 224 – tarybos 25 komandą?

Žinia, svarbiausias rajonui žmogus – meras.  Pagal ką jį pasirinkti? Pagal šypsenų baltumą? Betgi ne nuotakos ar grožio karalienės reikia… Turtai visų šešių kandidatų ne tiek daug skiriasi, o ir amžiaus žirklės – be didelio žingsnio. Ir jų pažadai labai panašūs: daug gerovės miestui ir kaimui, dar negimusiam kūdikiui ir senjorui, sveikatai ir kultūrai, mokslui, verslui, bedarbiui…

Tikėtina, jog kandidatai, kaip ir visi rinkėjai, iš visos širdies trokšta rajono klestėjimo. Bet į valdžią nusitaikiusieji sako žiną, kaip to pasiekti. Prie urnų eisiantiems belieka tikėti, kad taip ir bus. Juk atsirado vilties, jog į skolą įklimpusiam mūsų rajonui gal net jau šiemet turėtų gausiau nubyrėti iš valstybės pinigų katilo. Šią savaitę Finansų ministerija „ant visos Lietuvos“ paskelbė džiugią žinią – per pusantro mėnesio biudžeto pajamų surinkimo planas viršytas 2 proc. Net 5 mln. eurų daugiau nei planuota!

Tik va, šios gerosios naujienos pamušalas liūdnas: didžiausių mokesčių mokėtojų sąrašo dešimtuke – tabako ir  alkoholio gamintojai. „Tūlas“ žmogelis gali pasvarstyti: kuo smarkiau tauta prasigeria ir prasirūko, tiek valstybė praturtėja?! Neprasiblaivantis pilietis, pildantis biudžetą – darbo rinkos užribyje. Ne bėda – Seimas nuo sausio atkūrė sumažintas bedarbio pašalpas į ikikrizinį lygį – 301,7 euro (1041 litą) ir šiemet pašalpoms atrėš  58 mln. eurų. Statistika skelbia: šalyje 53 tūkst. bedarbių, bet tik 1 proc.  darbingo amžiaus žmonių sutiktų dirbti už minimalią algą, nes ji mažesnė už bedarbio pašalpą.

Paradoksų – nors vežimu vežk. Pastarosiomis dienomis – sujudimas dėl pieno. Pas mus atvažiavusi žemės ūkio ministrė išklausė ūkininkų bėdų ir skubiai parengė įstatymą, nebeleisiantį skriausti pieno gamintojų. Bet prekybininkai ir pieno perdirbėjai krizena į saują – sako, jog tai tik rinkimų triukas ir pagal ministrės dūdelę nebus šokama.

Kas kita – įstatymas dėl draudimo dėvėti karinę uniformą ar jos elementus, jeigu nesi karys, savanoris, kariūnas. Tai – valstybės saugumo reikalas ir naujai tvarkai privalės paklūsti visi tam, kad iškilus agresijos grėsmei būtų lengva atpažinti „žaliuosius žmogeliukus“. Apie Rusijos karinę grėsmę Baltijos šalims vis garsiau kalba JAV, Didžioji Britanija… Gi Vilnius tebekariauja dėl Žaliojo tilto sovietinių skulptūrų. Rokiškis – dėl J. Smuškevičiaus…

Į rajono valdžią besimušantiems liko vos kelios dienos rinkėjus įtikinti, kad po kelių metų turėsime baseiną, kad nebeliks korupcijos ir partinės protekcijos, bus sukurta daug naujų darbo vietų ne tik mieste, bet ir senstančiame kaime. Ir, šiukštu nepamiršti, kad bus apšviestos, išasfaltuotos miesto, gyvenviečių gatvės, į kaimus vedantys keliai. Ir dėmesys bei pagalba kiekvienam žmogui.

Kiek kartų rinkėjai tokias priesaikas girdėjo? Kas nori jas prisiminti, reikėtų pavartyti kandidatų ir partijų rinkimų programas, viešai „išguldytas“ prieš ketverius, aštuonerius, dvylika, šešiolika metų… Gražbylysčių  forma ir dizainas pasikeitė, o turinys – nelabai.

Yra geras posakis: gali pavirsti į melagį ar kvailį  – beveik niekas nepastebės, o jeigu drabužyje trūksta sagos – pamatys kiekvienas. Tremtį iškentęs ir kandidatų programas daug metų analizuojantis rokiškėnas sako, jog būtų sąžiningiau, jei  rinkimai vyktų ne kovo, o balandžio 1-ąją.

Jeigu Dievas pasaulį sukūrė per 7 dienas, galime viltis, kad mūsų išrinktiems rajono politikams nepristigs 4 metų išpildyti nors pusę duotų pažadų. Jeigu taip nenutiks, galėsime guostis, kad tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės.

 

 

Aldona Minkevičienė

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: